Juodupės kaime netoli sienos su Latvija gyventojai mėgsta grynuosius pinigus, tačiau bankomato nėra, artimiausias bankomatas tik už 16 kilometrų – Rokiškyje. Juodupiečiai skundžiasi, kad tai labai nepatogu.
„Parduotuvėje dar galima, bet labai sunku. Reikia labai derintis, jei važiuoji tik pinigėlių pasiimti. Šita problema jau seniai yra. Mieste gal ir neriekia grynų, bet kaime labai reikalingi gryni.“
„Parduotuvėj kažkiek grynina, bet aš niekad tokiais dalykais nesinaudoju. Man pinigas turi būti tikras.“
„Išsigryninti galima parduotuvėje. Kai kurie Rokiškin važiuoja, bet čia galima mažesnes sumas.“
„Anksčiau žadėjo, kad bus, kai fabrikas dirbo, norėjo pastatyti Vilniaus banką, nepastatė ir nėra jokio.“
Bankomatų ir bankų skyrių Lietuvoje kasmet mažėja ir retokai šiuo metu atrodo vietos, kur didžiausi keturi bankai dar suteikia galimybę išsigryninti pinigus. Nors komercinių bankų asociacija deklaruoja, kad vidutiniškai lietuviui iki bankomato reikia važiuoti iki 16 kilometrų, pasišovusių uždrausti mokėti atlyginimus grynaisiais pinigais politikų tai netenkina. Seimūnai rengiasi keturiems didžiausiems komerciniams bankams užkrauti prievolę pristatyti bankomatų ten, kur jų nėra, ypač regionuose.
Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia: „Matydami bankų pelnus, ribotą konkurenciją, neabejoju, kad jie turės pakankamai resursų, kad toks bankomatų tinklas Lietuvoje veiktų prieinamas ir kokybiškas visiems piliečiams.“
Pagal Seime registruotą Bankų įstatymo pataisą, mažiausiai 95 procentams gyventojų bankomatas turės stovėti ne toliau kaip už 5 kilometrų, 2 procentams iki 10 km, ir 3 procentams dar toliau.
Bankomatų plėtros projektą jau pasirašė apie pusšimtis parlamentarų. Tačiau opozicija perspėja, kad pristatyti bankomatų maža, dar būtina įpareigoti bankus juos reguliariai pildyti pinigais.
Valstietis Valius Ąžuolas sako: „Teoriškai bus bankomatai, bet atėjęs nerasi pinigų. Akmenės rajone jei ateini pensijų, atlyginimų dieną, bankomatas tuščias. banko paaiškinimas – retai važiuojame papildyti pinigų, ten 3–5 dienas pinigų nėra. Gali ir taip atsitikti, teoriškai bus, praktiškai – ne.“
Išvydę naująjį bankomatų plėtros projektą, komercinių bankų atstovai nuo komentarų susilaiko. Asociacija atsiuntė tik lakonišką pareiškimą.
Bankų asociacijos komentuoja: „Šiuo metu atliekame projekto teisinį vertinimą ir analizuojame galimą jo poveikį šalies finansų sektoriui bei finansinių paslaugų vartotojams.“
Šiuo metu Lietuvoje beliko 890 bankomatų, o prieš porą metų jų buvo dviem šimtais daugiau. Mykolo Majausko nuomone, nuo kitų metų vidurio šalyje turi atsirasti apie 200-300 bankomatų vietose, kur jų dabar nėra. Tačiau vietose, kur bankomatų daug, jų gali ir sumažėti. Politikai svarsto, kad siekdami optimizuoti bankomatų išlaikymo kaštus, bankai galėtų dalintis vienas kito bankomatais ir sukurti bendrą tinklą. Tačiau vartotojų atstovai reikalauja, kad tokiu atveju turi būti nemokamas išgryninimas, nesvarbu, kuriam bankui priklauso bankomatas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako „Tie, kurie elektroninius pinigus valdo, norėtų, kad visi jais naudotųsi. Bet gryni turi pagrindinį bruožą – leidžia pasiekti visišką privatumą, anonimiškumą į transakciją.“
Parlamentarų projektą didinti bankomatų pasiekiamumą premjerė Šimonytė vertina atsargiai, o štai Lietuvos bankas remia.
„Grynų pinigų poreikis ekonomikoje mažėja. Daug institucijų teikia išgryninimo paslaugas, prekybos įmonės, poreikis kiek aktualus, čia yra detalių diskusijų klausima“, – sako I. Šimonytė.
Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, teigia: „Miestuose matytume daugiau negu jų reikia, tačiau regionuose, kol didžioji visuomenės dalis turi įprotį atsiskaityti grynaisiais pinigais, maetytume jų trūkumą.“
Bankomatų plėtros reikalaujantys politikai viliasi, kad tai nesukels sunkumų didiesiems Lietuvos komerciniams bankams. Mat jų motininiai bankai analogiškus reikalavimus jau turi vykdyti Švedijoje, kur šiemet įsigaliojo labai panašus įstatymas.
