Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.
Esą, jie yra rizikingesni klientai, o palūkanų dydis priklauso ir nuo bankų konkurencijos, ir nuo to, už kiek jie patys skolinasi. Be to, veikiausiai reikėtų džiaugtis, kad latviai ir estai bankams moka dar daugiau palūkanų už paskolas.
Eurai vienodi, bet lietuviams gerokai brangesni
Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, praėjusiais metais lietuviai už įprastinių sąlygų būsto kreditą mokėjo vidutiniškai 2,25 proc. metinių palūkanų. Tai yra apie 60 proc. daugiau už euro zonos vidurkį, kuris buvo 1,41 proc.
Aiškumo dėlei tarkime, kad praėjusį lapkritį vidutinis lietuvis ir euro zonos gyventojas iš banko gavo tokio paties dydžio ir termino paskolą būstui įsigyti, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų dešimčiai metų.
Lietuvis už tokią paskolą bankui iš viso sumokės apie 11 tūkst. eurų palūkanų. Tai yra maždaug 4 tūkst. eurų daugiau, nei mokėtų vidutinis euro zonos gyventojas.
Už 1–5 metų trukmės naują vartojimo paskolą vidutinės palūkanos Lietuvos bankuose praėjusį lapkritį buvo 12,36 proc. Vidutiniam euro zonos gyventojui per du kartus mažesnės – 4,76 proc.
Taigi tokią 10 tūkst. eurų dydžio paskolą penkeriems metams paėmęs lietuvis bankui iš viso sumokės bent 3,1 tūkst. eurų palūkanų. Tai kone triskart daugiau nei vidutinis europietis (jis sumokėtų 1,2 tūkst. eurų).
Beje, Lietuvos banko (LB) duomenimis, mūsų šalies bankai už gyventojų indėlius praėjusį lapkritį mokėjo vidutines 0,12 proc. palūkanas.
Vadinasi, iš gyventojų mūsų šalies komerciniai bankai skolinasi dešimtimis ar šimtais kartų pigiau, nei skolina tiems patiems gyventojams.
Kalta ankstesnė krizė?
Už Lietuvos kredito įstaigų rinką atsakingas LB neatsakė į portalo tv3.lt klausimus, kas ir ką turi padaryti, kad gyventojai nepermokėtų už paskolas, kodėl tai nepadaryta iki šiol, kodėl LB ir ECB veiksmai nepadeda atpiginti kreditų.
Tačiau Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius informavo, kad palūkanų normų dydį lemia daugelis veiksnių. Tarp jų – pinigų kaina, kurią moka patys bankai, paskolos gavėjų rizikos vertinimas ar konkurencinė aplinka.
„Pavyzdžiui, kai kuriems bankams siaurinant veiklos apimtį, keičiant finansavimosi struktūrą ar apskritai traukiantis iš Baltijos šalių rinkos, 2018–2019 m. paskolų palūkanos buvo šoktelėjusios, tačiau vėliau stabilizavosi ir pastaruoju metu nežymiai mažėja“, – aiškino J. Markevičius.
Jo teigimu, kad kredito įstaigos galėtų veikti stabiliai, nustatydamos palūkanas, jos privalo įvertinti kredito gavėjo riziką. Skirtingai vertinama rizika gali turėti įtakos palūkanų skirtumui tarp Baltijos šalių ir euro zonos vidurkio.
„Kredito riziką sudaro ir neveiksnių paskolų lygis bankuose – didesnio rizikos apetito kredito įstaigose paprastai ir paskolų nuostolingumas didesnis. Šiuo metu neveiksnių paskolų lygis Lietuvoje yra istoriškai žemas ir artimas euro zonos vidurkiui, tačiau, vertinant ilgesnį laikotarpį, būta ypač aukštų pakilimų.
Pandemijos metu potencialūs paskolų gavėjai ir jų pajamų tvarumas dėl padidėjusių rizikų vertinami dar atidžiau, tačiau kol kas palūkanų normų augimo nematėme, o ir neveiksnių paskolų lygis ūgtelėjo pakankamai nežymiai“, – komentavo Lietuvos banko atstovas.
Jis prognozavo, kad dėl konkurencinės aplinkos ilgainiui vartotojams pasirinkimą didins naujos finansų įstaigos Lietuvoje.
„LB per pastaruosius metus suteikė 5 specializuoto banko, daugiau nei 120 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, 22 tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformų licencijas. Dalis šių įstaigų jau teikia paslaugas klientams, dalis jų intensyviai tam rengiasi“, – informavo J. Markevičius.
Anot jo, būsto paskolų rinkoje konkurencija jau sustiprėjo, kai naujas paskolas aktyviau pradėjo teikti vienas veiklą pertvarkęs bankas, du mažesni bankai ir dalis kredito unijų.
Lietuvoje mažesniųjų būsto kredituotojų dalis naujų paskolų sraute padidėjo penkiskart – nuo maždaug 3 proc. iki beveik 16 proc.
Latviai ir estai moka dar daugiau
Baltijos šalyse didžiausią bankinių paslaugų rinką užima Skandinavijos bankai. Lietuvoje jiems, kaip ir kitoms kredito įstaigoms, atstovauja Lietuvos bankų asociacija (LBA).
Į portalo tv3.lt klausimą, kiek didesnių palūkanų Lietuvoje tendencijas lemia Skandinavijos bankų verslo modeliai ir politika maksimizuoti pelną būtent šiose valstybėse, LBA neatsakė.
Jos prezidentė Eivilė Čipkutė atsiųstame komentare nurodė, kad palyginus situaciją pagal vidutinių kintamųjų palūkanų kriterijų Lietuvoje 2020 m. lapkritį jos sudarė 2,2 proc., tuo metu euro zonoje – 1,4 proc.
„Vis dėlto, žvelgiant į atskiras šalis, Lietuva nėra išskirtinė. Kita vertus, lyginant mūsų rinką su į ją panašiomis – pavyzdžiui, su Latvija ir Estija, – palūkanos Lietuvoje yra mažiausios“, – aiškino asociacijos vadovė.
Jos įsitikinimu, šiuo metu kalbėti apie palūkanų lygį ES mastu tikslingiausia vertinant tik konkrečios šalies rinką arba lyginant tarpusavyje panašias, nes palūkanų aplinką lemia įvairūs individualūs veiksniai: pačios šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka, paskolų teikėjų rinka ir finansų sektoriaus išsivystymo lygis.
„Tai taikytina kalbant tiek apie būsto, tiek apie vartojimo paskolų palūkanas“, – komentavo E. Čipkutė.
Anot jos, tam, kad palūkanos skirtingose euro zonos šalyse būtų panašios, reikėtų užbaigti įstrigusias ES bankų ir kapitalo sąjungos iniciatyvas.
„ES yra integravusi prekių rinkas, tačiau paslaugų sektorius vis dar yra apribotas. Finansinėms institucijoms tebėra daug kliūčių vykdyti veiklą tarptautiniu mastu. Finansų rinkų integracijai labai pakenkė ir skaudi praėjusios finansų krizės patirtis“, – aiškino asociacijos prezidentė.
Jos teigimu, viena iš būtinų sąlygų tarpvalstybinei bankininkystei vystytis ir palūkanoms vienodėti yra indėlių draudimas europiniu lygiu.
„Finansų sektorius pasisako už gilesnę finansinę integraciją, tačiau šie klausimai jau daug metų neranda pritarimo Europos vadovų taryboje. Vis dėlto yra ženklų, kad pandemijos šokas gali išjudinti iš mirties taško ir šią iniciatyvą“, – vylėsi E. Čipkutė.
Galėjome džiaugtis, bet...
Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys pripažino, kad lietuviai už paskolas moka gerokai daugiau nei kiti europiečiai.
„Jeigu dviguba maisto kokybė pateko į politikų svarstymo lauką ir tada to rimtai buvo imtasi, tai, matyt, panašus proveržis laukia ir paslaugų srityje.
Finansų paslaugos yra tos, kurias, kaip apklausose nuolat pažymi vartotojai, yra teikiamos labiausiai nepalankiomis sąlygomis ir dėl jų vartotojai labai dažnai turi nusiskundimų. Jos patenka į kritiškai svarbių paslaugų sąrašą, kuriomis vartotojai nepasitiki“, – komentavo K. Kupšys.
Anot jo, vartotojai jomis nuolat skundžiasi dėl įvairių dalykų. Tačiau finansinių paslaugų sąraše „pirmu smuiku“ visada groja paskolų palūkanos. Jeigu jos yra aukštos, tai tampa vartotojų nepasitenkinimo šaltiniu.
„Vartotojų nepasitenkinimo finansinėmis paslaugomis tema visada aukštoje vietoje. Sulyginamos problemos – kai parduodami naudoti automobiliai ir jų aptarnavimas. Tai yra panašaus lygio nusiskundimai ir nepasitenkinimas“, – aiškino pašnekovas.
Kalbėdamas apie aukštas palūkanas, jis stebėjosi dvigubu standartu, kai vakariečiams paskolos paslauga suteikiama už mažą kainą, o Rytų šalių vartotojams – už didelę.
„Ir ne visada tai galima paaiškinti šalies, vartotojo rizikingumo lygiu arba valiutos rizikingumu arba, kad euro zona, ne euro zona. Ne visada, retai kada tai galima paaiškinti. Nėra tokių tvirtų rodiklių. Mes jau seniai įsijungėme į euro zoną ir galėjome per tą laiką džiaugtis tokiomis palūkanomis, kurias turi kitos šalys, teikiančios geresnius pasiūlymus vartotojams“, – aiškino K. Kupšys.
Jo teigimu, jau daugelį metų kalbama apie tą pačią problemą – bankinių paslaugų sutelkimą trijuose didžiausiuose Lietuvos bankuose.
