Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pastebi, kad šiais metais asmenų, kurie privalo sumokėti vadinamąjį NT „prabangos mokestį“, yra beveik 17 tūkst., tikimasi, kad dėl to valstybės biudžetas papilnės beveik 7 mln. eurų.
„NT mokestį už 2020 metų mokestinį laikotarpį deklaruoti ir sumokėti gyventojai šiais metais turi iki gruodžio 15 d. VMI preliminariais duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas turės pateikti apie 16,7 tūkst. gyventojų ir jiems preliminariai apskaičiuota apie 6,7 mln. eurų mokėtina suma.
Pareigą deklaruoti NT mokestį už 2019 m. turėjo apie 5 tūkst. gyventojų, o jų mokėtina suma – apie 2,7 mln. eurų“, – kalbėjo VMI atstovė.
Prognozuoja, kad pralenks NT mokestį
Naujienų portalui tv3.lt „Regitros“ atstovė Emilija Baradauskienė teigė, kad per tris mėnesius nuo automobilių taršos mokesčio įsigaliojimo iš viso buvo patikrinta apie 74 tūkst. transporto priemonių, didžioji dalis jų, kurios CO2 viršijo nustatytą 130 g/km ribą, buvo dyzeliniai.
Pastebima, kad daugiausiai pinigų į valstybės biudžetą buvo įnešta rugsėjo mėnesį – beveik 3 mln. eurų. Be to, pirminiai skaičiavimai rodo, kad taršos mokesčio taikymas turėtų pralenkti NT surenkamos pinigų dalies sumą.
„Per tris šių metų mėnesius, t. y. liepos–rugsėjo, CO2 dydis iš viso buvo nustatytas apie 74 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių. Iš jų apie 10,5 tūkst. mokestis nebuvo taikytas, kas sudarė apie 14 proc. nuo visų atvejų. Kita automobilių dalis – apie 63,5 tūkst. – viršijo 130 g/km ribą, todėl jiems mokestis buvo pritaikytas.
Kalbant apie kuro rūšis, kaip rodo trijų mėnesių statistika, tarp tų lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršija 130 g/km, dominuoja tie, kurie yra varomi dyzelinu (apie 66 proc.) ir benzinu (apie 27 proc.).
Per tris mėnesius iš viso surinkta apie 7,9 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio: liepą – apie 2,48 mln., rugpjūtį – apie 2,57 mln., o rugsėjį – apie 2,85 mln. eurų“, – aiškino E. Baradauskienė.
Už taršos mokestį paklojo 29 tūkst. eurų
Be to, kaupiami duomenys apie skirtingų įmonių vykdomus registracijos procesus rodo, kad, įsigaliojus naujiems pakeitimams, kai kas už taršą pakloja ir beveik 30 tūkst. eurų.
Štai įmonė „Baltijos autonuoma“ pateikė 478 registracijos prašymus, o iš viso sumokėjo apie 29 tūkst. eurų, kita įmonė „Autobrava“ registravo 191 automobilį ir sumokėjo apie 20 tūkst. eurų, „Autoeurologica“ – maždaug 17 tūkst., „BRC finance“ beveik 17 tūkst., ‚Autkeva“, pateikusi 87 prašymus, sumokėjo kiek daugiau kaip 15 tūkst. eurų taršos mokesčio.
Pasiteiravus, kiek toks mokestis gali įnešti pinigų į valstybės biudžetą per šiuos metus, „Regitros“ atstovai tikina, kad nuspėti yra sunku, kadangi tai priklauso nuo registruojamų automobilių skaičiaus ir taip pat jų išmetamo CO2 kiekio.
Išaugo ekologiškų priemonių skaičius
Nors Lietuvoje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai, o šiemet buvo įregistruota mažiau transporto priemonių, pastebimas ekologiškų priemonių ūgtelėjimas.
„Analizuojant registruojamų automobilių tendencijas, galima išskirti pirmą kartą įregistruotus šalyje. Štai šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais pirmą kartą Lietuvoje iš viso buvo įregistruota apie 48,6 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių. Tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė apie 60,7 tūkst. Šiais metais mažesniam pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių skaičiui įtakos galėjo turėti visame pasaulyje susidariusi situacija dėl COVID-19 viruso plitimo valdymo.
Vertinant pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų automobilių tendencijas pagal kuro rūšis, matyti, kad tiek pernai, tiek šiemet tuo pačiu laikotarpiu dominavo dyzeliniai ir benzininiai automobiliai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiemet pirmą kartą lengvųjų automobilių buvo įregistruota mažiau nei pernai, išaugo ekologiškesnių transporto priemonių skaičius“, – komentavo E. Baradauskienė.
Išimtys, kam nereikia mokėti mokesčio
„Regitra“ vairuotojams primena, kad įstatyminėje dalyje numatomos ir tam tikros išimtys. Tiesa, jeigu išmetamo CO2 kiekis viršija leistiną 130 g/km ribą, tuomet nuolaidų tikėtis neverta.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, įregistravus taršos mokestį, buvo sulaukta ir pasipiktinimų – štai hibridinio„Volvo V60“ savininkai, nuvykę į „Regitrą“, nustebo sužinoję, kad jiems už elektra ir dyzeliu varomą transporto priemonę teks mokėti tiek pat, kaip už paprastą dyzelinį – 120 eurų. Visgi „Regitros“ atstovai paaiškino, kad hibridiniams automobiliams tam tikru atveju nėra taikomos išimtys.
„Įstatyme yra numatyta išimtis, jog registracijos mokesčio mokėti nereikia tik elektra varomiems automobiliams, kadangi jie neišmeta CO2. Tuo metu hibridiniams, įskaitant ir įkraunamiems iš išorės (plug-in) automobiliams CO2 dydis yra apskaičiuojamas ir mokestis taikomas, jei viršijama 130 g/km riba. Taip yra dėl to, jog jie yra varomi ne tik elektra, bet ir kita kuro rūšimi, pavyzdžiui, dyzelinu ar benzinu, o tai reiškia, kad tokiu atveju jie išmeta tam tikrą CO2 kiekį.
Kaip rodo praktika, registruojami hibridiniai automobiliai dažnu atveju neviršija 130 g/km ir jiems mokesčio mokėti nereikia. Tačiau atlikus gilesnę kelių mėnesių analizę pastebėta, kad pasitaiko atvejų, kai hibridiniai automobiliai viršija 130 g/km. Dėl šios priežasties jiems išimčių nėra numatyta“, – pasakojo pašnekovė.
Kaip nustatomas CO2 kiekis?
Šiuo metu CO2 dydis yra nustatomas iš automobilio registracijos liudijimo arba patvirtinimo dokumentų, pavyzdžiui, ekspertizės pažymos ar atitikties sertifikato (CoC), kur konkretus CO2 dydis jau yra įrašytas. Šis būdas yra taikomas dažniausiai – jis sudaro netoli 70 proc. nuo visų atvejų.
Jei automobilio dokumentuose nėra CO2 reikšmės, tuomet jis nustatomas antruoju būdu – registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių pagal tipą, variantą, versiją ir naudojama jų CO2 reikšmė.
Tuo atveju, jei išmetamųjų dujų kiekio nėra galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių išmetamą CO2 kiekį, jis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Tam reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg), didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW), pavarų dėžės tipas, degalų tipas arba galios šaltinis. Priklausomai nuo automobilio degalų rūšies apskaičiuojant gali būti naudojami ne visi duomenys.
Ir paskutinis būdas: jei CO2 kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis.
Valstybinės įmonės „Regitra“ surinkti duomenys rodo, kad 2019 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo įregistruota apie 11,2 tūkst. ir beveik 50 tūkst. naudotų automobilių. Šiais metais skaičiai šiek tiek išaugo naujų transporto priemonių sektoriuje – parduota maždaug 11,4 tūkst. automobilių. Tuo metu naudotų transporto priemonių šiais metais parduota tik kiek daugiau kaip 37 tūkst.
Nors dyzelinių ir benzininių automobilių šiemet liepos–rugsėjo mėnesiais užregistruota beveik 16 tūkst. mažiau, kaip jau ir buvo minėta, išaugo elektrinių ir hibridinių transporto priemonių paklausa.
Hibridinių automobilių liepos–rugsėjo mėnesį užregistruota 3,6 daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu – iš viso apie 5,7 tūkst. Tuo metu elektrinių automobilių minėtų laikotarpiu buvo įregistruota 385, o praėjusiais metais – 145.
„Regitra“ informuoja, kad nors registracijos mokesčio suma sužinoma tik registruojant automobilį, tačiau dar prieš tai galima sužinoti preliminarų jo dydį naudojantis specialia skaičiuokle.
Be to, primenama, kad sumokėti taršos mokestį reikia šiais atvejais: kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą transporto priemonę, taip pat tuomet, kai keičiasi transporto priemonės valdytojas arba kai išregistruotas automobilis registruojamas pakartotinai.
