Šis beprecedentis įstatymas trečiadienį buvo priimtas žemuosiuose parlamento rūmuose, o dabar laukia diskusijos Senate.
Naujosios taisyklės galiotų tokiems gigantams kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ bei „Snapchat“, kurie turėtų imtis rimtų veiksmų, kad neleistų jauniems paaugliams juose turėti paskyrų.
Socialinių tinklų platformos, kurių lauktų iki 50 mln. Australijos dolerių (30,8 mln. eurų) baudos dėl įstatymo pažeidimų, patį teisės aktą apibūdino kaip neaiškų, problematišką ir skubotą.
Centro kairiųjų premjeras Anthony Albanese'is, jau mąstantis apie kitų metų rinkimus, entuziastingai rėmė šį draudimą ir kvietė australų tėvus prie jo prisidėti.
Prieš trečiadienio balsavimą socialinius tinklus jis apibūdino kaip „platformą, skatinančią bendraamžių spaudimą, nerimą, įrankį apgavikams bei – blogiausia – iškrypėliams internete“.
Anot jo, jis nori, kad jauni australai „nuliptų nuo telefonų ir eitų į futbolo ar kriketo, teniso ar tinklinio aikštes, į plaukiojimo baseinus“.
Ekspertai žiūri skeptiškai
Teoriškai tai yra vienas iš griežčiausių draudimų pasaulyje.
Vis dėlto dabartinė teisės akto forma neapibrėžia, kaip šios taisyklės turės būti įgyvendintos.
Iki kol visas detales išnarplios atsakingi pareigūnai ir įstatymas įsigalios, praeis bent metai.
Daug ekspertų yra skeptiški ir mano, jog reikšmingai draudimo įgyvendinti nepavyks – didžiulė dalis amžiaus apribojimų internete gali būti lengvai apeinami.
Naujausios įstatymo pataisos tikslingai draudžia socialiniams tinklams reikalauti iš naujų vartotojų valstybės išduoto dokumento amžiui patvirtinti.
Sidnėjaus universiteto skaitmeninės komunikacijos profesorius Terris Flew sakė, jog toks ribotumas reikštų labiau simbolinį pareiškimą, o ne realų, išliekantį pokytį.
Draudimas gali būti ginčijamas ir teismuose.
Kai kurioms platformoms, tokioms kaip „WhatsApp“ ar „YouTube“, greičiausiai bus suteiktos išimtys – jų paaugliams reikia laisvalaikiui, namų darbams ar kitiems reikalams.
Verslo pažinčių tinklų kūrimo platforma „LinkedIn“ taip pat tikisi išimties, ir pristato įdomų argumentą – esą jų siūlomas produktas yra per daug nuobodus, kad jaunesni nei 16-os metų paaugliai norėtų jungtis.
„LinkedIn“ tiesiog nesiūlo turinio, kuris būti įdomus ir patrauklus nepilnamečiams“, – pareiškime valdžiai teigė įmonė.
Skubota reakcija
Socialinių tinklų ekspertė Susan Grantham teigė, jog šis teisės aktas yra skubota reakcija, ir kad visa apimantis draudimas, nors ir gali veikti trumpuoju laikotarpiu, veikiausiai turės nenumatytų pasekmių.
Tai gali reikšti, jog jauni žmonės, kuriems itin svarbi interneto bendruomenių parama, liks izoliuoti, arba kad suaugusieji, manantys, jog vaikai iš platformų buvo pašalinti, ims skelbti nepadoresnį turinį.
„Tačiau jaunimas vis tiek ras būdų prisijungti“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Grantham.
„Jie net gali patys susikurti tokių socialinių platformų versijas, kurios tikėtinai taps itin pavojinga, nekontroliuojama aplinka“, – teigė ji.
Vietoje to, S. Grantham siūlė siekti geresnių edukacinių skaitmeninio raštingumo programų. To pavyzdys galėtų būti Suomija, kurioje vaikai nuo penkerių metų yra mokomi kritiškai vertinti tai, ką mato internete.
Kitos šalys akylai seks šiuos įstatymus, mat nemažai jų svarsto įvesti panašius draudimus.
Įstatymų leidėjai nuo Ispanijos iki JAV Floridos valstijos jau yra siūlę socialinių tinklų draudimus paaugliams, tačiau tokios priemonės niekur dar nebuvo įteisintos.
Kinija savo ruožtu apribojo prieigą jaunesniems nei 14-os metų vaikams: jiems per dieną galima praleisti ne daugiau nei 40 minučių „Douyin“ – kiniškoje „TikTok“ versijoje.
Kinijoje taip pat vaikams ribojamas laikas, kurį jie gali praleisti žaisdami internetinius vaizdo žaidimus.
