Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas. Jis dabar siekia 1760 eurų (2018 m. – 832 eurai).
Pastebimas ženklus gydytojų specialistų vidutinių pajamų padidėjimas, jų atlyginimai per metus išaugo penktadaliu. Penktadaliu didėjo ir skrydžių saugos elektronikos technikų, seniūnų, muitinės ir pasienio inspektorių, filosofai, istorikų ir politologų atlyginimai.
Statistikos departamento duomenimis, pernai darbo užmokestis išaugo beveik 9 proc., tačiau didėjančiu atlyginimu gali džiaugtis ne visi.
„Sodros“ pateiktame sąraše matyti, kad per metus net 40 proc. sumažėjo kelionių palydovų ir orlaivių pilotų atlyginimai, narų – beveik 20 proc. Mažesnius atlyginimus nei 2018 m. gauna ir lokomotyvų mašinistai, specialios paskirties organizacijų vadovai, vertybinių popierių ir finansų makleriai, brokeriai.
Kas dešimtas teigia, kad atlyginimas sumažėjo
Specialistų paieškos portalas „CVMarket.lt“, atlikęs Lietuvos dirbančiųjų apklausą, pastebėjo, kad 2019 m. pakilusia alga džiaugėsi daugiau nei 20 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau dalis jų teigia, kad alga padidėjo tik pakeitus darbdavį.
„Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, pernai metais neto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 8,9 proc. ir pasiekė 751,5 eurus per mėnesį, deja, tai bendri skaičiai, kurie, kaip juokauja dirbantieji, parodo bendrą pacientų temperatūrą ligoninėje, bet nieko nepasako apie kiekvieną asmenį atskirai.
Juolab ir patys statistikai aiškina, kad, pavyzdžiui, paskutinį 2019 m. ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, o kasyboje ir karjerų eksploatavime – net šiek tiek susitraukė“, – sako „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Siekiant išsiaiškinti kam ir kiek praėjusiais metais kilo alga, buvo apklausta 1210 įvairaus amžiaus Lietuvos dirbančiųjų. Apklausos rezultatai parodė, kad 66 proc. teigė esą gauna praktiškai tą pačią sumą kaip ir pernai metų pradžioje.
Kad alga padidėjo, patvirtino 15,8 proc. apklausos dalyvių. Dar 7,6 proc. nurodė, kad atlyginimą pakėlė ne darbdavys, o pats darbuotojas pakeisdamas darbovietę. 10,7 proc. apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų teigė, kad jų atlyginimas sumenko.
Teigiama, kad iš tų, kas pernai metais ėmė gauti didesnę algą, daugiausiai buvo dirbančiųjų, kurių atlyginimas paaugo iki 5 proc., tokių apklausoje dalyvavusių žmonių buvo beveik 8 proc. Beveik 5 proc. apklaustųjų teigė, kad atlyginimas tapo didesnis 6–10 proc., 2,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad atlyginimai paaugo 11–25 proc., o 1,5 proc. sakė, kad gaunamos pajamos išaugo 26–50 proc.
Apklausa parodė, kad atlyginimas daugiau augo jaunesniems darbuotojams. Pasak R. Tatarėlytės, viena iš priežasčių – vyresni darbuotojai neretai dirba už dar seniau sutartą algą, o priimamiems į darbą jaunesniems jau siūlomas didesnis atlyginimas. Turintys bakalauro ar magistro laipsnį pernai metais taip pat dažniau ėmė gauti padidėjusią algą.
Šiemet darbo užmokestis augs lėčiau
Praėjusiais metais darbo užmokestis Lietuvoje augo vidutiniškai 9 proc. tempu.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pabrėžia, kad kalbant apie šį augimą verta išskirti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimus, kadangi jų augimas praėjusiais metais gana daug skyrėsi. Viešojo sektoriaus atlyginimai padidėjo vidutiniškai apie 13 proc., kai privačiame sektoriuje augimas siekė vidutiniškai 7 proc.
Pasak specialistės, spartesnis darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje daugiausia buvo susijęs su politiniais sprendimais.
„Ilgą laiką atlyginimai viešajame sektoriuje augo lėčiau nei privačiajame, todėl didėjo spaudimas kelti darbo užmokestį. Spartus ekonomikos augimas taip pat sudarė palankesnes sąlygas darbo užmokesčio kėlimui. Dėl šių priežasčių atlyginimai švietimo darbuotojams praėjusiais metais didėjo apie 15 proc., o sveikatos priežiūroje dirbantiems asmenims darbo užmokesčio augimas siekė apie 13 proc.“ – aiškina L. Mociūnaitė.
Privačiajame sektoriuje atlyginimų augimą daugiausia lėmė spartus ekonomikos augimo tempas, keliama minimalioji alga ir kai kuriose srityse jaučiamas darbuotojų trūkumas.
„Struktūrinis aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas buvo ypatingai aktualus veiksnys keliant, pavyzdžiui, programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ar duomenų bazių projektuotojų ir administratorių atlyginimus“, – sako L. Mociūnaitė.
Anot jos, šiais metais prognozuojamas lėtesnis, tačiau vis dar spartus darbo užmokesčio augimas, sieksiantis beveik 7 proc.
L. Mociūnaitė pabrėžia, kad vertinant biudžetą, šiemet atlyginimų augimas viešajame sektoriuje bus mažesnis nei pernai, tačiau išliks spartus. Privačiajame sektoriuje atlyginimai taip pat augs lėčiau. Tam įtakos turės numatomas lėtesnis ekonomikos augimas ir dėl to nebedidėsiantis spaudimas darbo rinkoje.
