Vis tik net patys paveldėtojai prie informacijos apie velionio pinigus, skolas ir kt. prieigos neturi – tam reikia specialių dokumentų. O kai kurie gyventojai tikino, kad laukti esą tenka net ir 3 mėnesius.
Be to, įpėdiniai, net ir žinodami mirusio asmens prisijungimus prie banko sąskaitų, negali jomis naudotis. O, jeigu velionis bankui turėjo skolų, sąskaita gali būti tiesiog uždaroma.
Leido mirusio asmens pinigus ar siuntė jam pasiūlymus
Socialiniame tinkle „Facebook“ asmuo pasidalino įrašu, kuriame teigė įtariantis, kad kažkas galimai naudojosi velionio banko kortele ir nusiėmė pinigų, kurie teisėtai priklauso jam – paveldėtojui.
„Kaip vyksta visa procedūra banke? Ar iš karto pasako, kiek pinigų yra sąskaitoje? Ar galiu paprašyti sąskaitos išrašo nuo mirties dienos?“ – teiravosi jis.
Vieni komentatoriai tikino, kad banko sąskaita ir kortelė klientui mirus yra užblokuojama per 24 valandas.
Kiti dalijosi patirtimi, kad sąskaita nebuvo užblokuota tol, kol jie patys kreipėsi į banką ir pranešė apie mirtį.
„Kol pati nenuėjau su dokumentais į banką, tol nebuvo blokuota. Turėjau mamos generatorių, kortelę, žinojau, kiek pinigų yra“, – pasakojo viena moteris.
Kita nurodė, kad jai pranešus apie mamos mirtį „Luminor“ bankas mamos adresu dar po pusės metų siuntė laiškus su pasiūlymais: „Teko vėl skambinti.“
Dalis komentatorių rašė, kad bankai neteikia jokios informacijos apie mirusį asmenį, jo sąskaitas ir kiek pinigų ten yra, kol nėra iki galo notaro sutvarkytų dokumentų dėl paveldėjimo.
„Swedbank“ neduoda pažymos – sakė tik po 3 mėnesių! Tuo metu SEB banke problemų nekilo – šią informaciją iškart būtų suteikę, jeigu jau yra užvesta paveldėjimo byla. Bet tame banke sąskaitos nebuvo“, – pasakojo vienas vyriškis.
„Taip, mes irgi laukėme 3 mėnesius ir tik tada pasakė sumą“, – pritarė kita komentatorė.
Ar bankams reikia pranešti apie mirtį?
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas nurodė, kad bankas kartu su Registrų centru yra sukūręs apsikeitimo duomenimis sistemą, per kurią banką pasiekia informacija iš Gyventojų registro.
Anot jo, informaciją apie pasikeitusius gyventojo duomenis (vardo ar pavardės pokytį, asmens dokumento informacijos pasikeitimą ar mirties faktą) bankas gauna tam tikru reguliarumu:
„Apie kliento duomenų pokyčius dažniausiai sužinome per kelias dienas.“
Tokia pati tvarka galioja ir SEB banke – anot atstovės žiniasklaidai Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės, apie klientų mirtį sužinoma periodiškai gaunant informaciją iš Gyventojų registro.
„Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė paminėjo, kad be Registrų centro apie klientų mirtį bankas sužino ir tada, kai dėl to į jį kreipiasi notaras ar velionio artimieji.
„Rekomenduojame artimiesiems kreiptis į mus tiesiogiai ir pranešti apie mirtį, tuomet galime visus reikiamus procesus sutvarkyti kaip įmanoma greičiau.
Bankui nebūtina pateikti mirties liudijimo – mirties faktą tikriname Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje“, – pridūrė pašnekovė.
Kada blokuoja, kada uždaro, o kada apie mirtį net nežino?
G. Vercinskas neslėpė, kad atskirais atvejais bankas informacijos apie kliento mirtį gali negauti.
Anot jo, taip nutinka tada, kai klientas labai ilgą laiką nesinaudojo banko paslaugomis ir bankas turėjo pasenusius jo duomenis, nesutampančius su Gyventojų registro informacija.
„Taip pat, jei klientas gyveno ir mirė užsienio šalyje. Tokiais atvejais kliento artimieji ar kiti suinteresuoti asmenys turėtų informuoti banką apie kliento mirtį pateikdami su tuo susijusius dokumentus“, – aiškino „Swedbank“ komunikacijos vadovas.
Jis nurodė, kad gavęs informaciją apie kliento mirties faktą bankas iš karto blokuoja jo turimas sąskaitas, prisijungimą prie interneto banko, nuo šio pavasario automatiškai yra stabdomas visų kliento turėtų kortelių galiojimas.
„Jeigu kliento banko sąskaitoje yra teigiamas lėšų likutis, jis yra išmokamas teisėtiems paveldėtojams.
Tuo atveju, jei kliento sąskaitoje lėšų nėra ar yra įsiskolinimas bankui už suteiktas mokėjimo paslaugas, sąskaita banko iniciatyva gali būti uždaryta“, – dėstė G. Vercinskas.
SEB banko atstovė vardijo, kad mirusio kliento turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto bankas yra blokuojami.
„Sužinoję apie kliento mirtį, reaguojame iš karto. Pagrindiniai atliekami veiksmai: blokuojame jo banko sąskaitą, internetinę bankininkystę ir mokėjimo korteles. Nutraukiame nustatytus automatinius mokėjimus, nelaimingų atsitikimų draudimą ir automatinį indėlių pratęsimą.
Anuliuojame visus mokėjimo krepšelio ar mokėjimo kortelės mokesčius, kurie galėjo būti nuskaičiuoti jau po kliento mirties“, – dėstė „Luminor“ atstovė.
Bankai pabrėžė, kad mirusių klientų lėšos yra saugomos neribotą laiką.
Ką daryti, jei buvo naudojamasi velionio pinigais?
G. Vercinskas pabrėžė, kad naudotis mirusio asmens sąskaitomis, kortelėmis ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis yra draudžiama, nes tai gali būti traktuojama kaip svetimo turto pasisavinimas:
„Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų sutvarkyti teisę į paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, juos pateikti bankui ir tik gavus lėšas į savo sąskaitą bus galima jomis laisvai disponuoti.“
Pasak I. Dauguvietytės-Daskevičienės, įpėdiniui, pateikusiam notaro išduotą liudijimą, gali būti suteikta informacija apie mirusioje sąskaitoje vykusias operacijas po kliento mirties, jei tokių buvo.
„Jei įpėdinis mano, kad kiti asmenys neteisintai naudojosi mirusio asmens lėšomis, jis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – nurodė SEB banko atstovė.
Tą patį sakė ir A. Mincienė. Tačiau paklausta, ar paveldėtojai galėtų sužinoti, ar po kliento mirties jo kortele buvo atsiskaitinėta, „Luminor“ banko atstovė atsakė, kad tokia informacija paveldėtojams nebūtų suteikta.
Vis tik ji paminėjo, kad atvejai, kuomet kiti asmenys žino mirusiojo prisijungimus prie internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės PIN kodą, yra ganėtinai dažni:
„Tad pasitaiko situacijų, kad paveldėtojai patys pasirūpina pinigų išsigryninimu arba pervedimu į kitas sąskaitas, o į mus kreipiasi norėdami sutvarkyti likusius techninius niuansus.“
Kaip ir kada perimami velionio pinigai?
G. Vercinsko aiškinimu, mirusio kliento artimieji gali kreiptis į banką ir gauti specialią pažymą.
Joje bus nurodyta informacija apie vertybinių popierių sąskaitas, pensijų kaupimo sutartis, įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis, vartojamojo finansavimo produktų sutartis, sudarytas individualaus seifo nuomos sutartis ir kt.
Pasak specialisto, tokią pažymą klientai vėliau gali pateikti notarui, tvarkančiam su paveldėjimu susijusius reikalus.
„Mirusio kliento sąskaitoje esančios lėšos yra išmokamos jo artimiesiems ar kitiems asmenims, kurie yra įgiję teisę į paveldėjimą ir pateikia notaro ar jam prilyginto asmens išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą ar testamentą liudijimą.
Pagal šiame dokumente esančią informaciją bankas išmoka visas ar nurodytą lėšų dalį. Mokėjimas įprastai įvykdomas per kelias darbo dienas“, – komentavo „Swedbank“ atstovas.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė pridūrė, kad informacija apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas be įpėdinių dar gali būti teikiama ir notarams, vedantiems paveldėjimo bylą.
„Luminor“ atstovė aiškino, kad mirus artimajam paveldėtojai turi kreiptis į notarą, kuris atsiunčia bankui užklausą apie kliento turėtas sąskaitas ir sandorius arba išduoda paveldėtojams liudijimą, suteikiantį teisę gauti informaciją, reikalingą paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Pasak A. Mincienės, paveldėtojams reikia atvykti į banko padalinį ir pateikti reikiamus dokumentus. Pvz.: paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teisės liudijimą, įsiteisėjusį teismo sprendimą.
„Registruojantis apsilankymui banke dėl paveldėjimo išmokėjimo, prašome atsiųsti visus dokumentus iš anksto, kad mūsų darbuotojai galėtų su jais susipažinti.
Tokiu atveju, atėjus apsilankymo dienai, visi niuansai jau turėtų būti išsiaiškinti, o paveldėtojai galėtų gauti savo palikimą“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
