Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.
Štai vilnietė viename iš socialinių tinklų klausė komentatorių patarimo:
„Susižalojau ranką, kol kas gydytojai paskyrė nedarbingumą savaitei, tačiau jis gali būti ir pratęstas. Noriu išvažiuoti pailsėti prie jūros. Tačiau ar galiu tai padaryti, ar turint nedarbingumą galiu išvykti iš savo namų?“
Komentatoriai negailėjo patarimų.
Viena moteris siūlė būtinai važiuoti prie jūros.
„Juk grynas oras tik į naudą.
Tačiau jokiu būdu niekam nesakykite, nekelkite nuotraukų į socialinius tinklus. Darbdaviui nereikia žinoti, kur jūs būnate nedarbingumo laikotarpiu“, – patarė komentatorė.
Kita moteris siūlė nejuokauti ir niekur nevykti.
„Juk nedarbingumas nėra atostogos. Jūs turite ilsėtis, o ne keliauti ir pramogauti. O jeigu išvyksite ir dar rimčiau susižeisite?“ – retoriškai klausė kita komentatorė.
Kitas komentatorius tikino, kad nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas neprivalo atsiskaitinėti darbdaviui.
„Juk žmogus nedirba, kai turi nedarbingumą, kodėl jis negali vykti kur nori? O jeigu nedarbingumas tęsiasi jau keletą savaičių, negi visą laiką reikia būti namuose ir kojos nekišti į lauką.
Juk ir sveiksta žmonės lengviau, kai leidžia laiką ne tarp keturių sienų, bet gamtoje. Įvairios išvykos gali net padėti sveikti“, – siūlė vyras.
Liga – ne atostogos
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas – tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau – „Sodra“.
Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, – komentavo inspekcija.
Pramogaujantys ligoniai turi pasiaiškinti
„Sodra“ irgi patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
„Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Ji pažymėjo, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai.
„Dažniausiai pranešimus apie pažeidimus gauname iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Mūsų specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir mūsų atstovai“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, dažniausiai žmonės iškviesti į GKK posėdį gydančių gydytojų sprendimu yra pripažįstami darbingais dar iki GKK posėdžio ir jiems nedarbingumo pažymėjimai yra užbaigiami.
Dalies į komisiją iškviestų asmenų nedarbingumo pažymėjimai užbaigiami komisijos posėdžio metu, tai yra šie žmonės pripažįstami darbingais“, – sakė „Sodra“.
„Sodros“ duomenimis, gegužę buvo išduoda 200 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o birželį – 83 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Vidutinė nedarbo išmoka už visą balandžio mėnesį siekė 481,1 euro.
