Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.
„Šis augimas bus gerokai lėtesnis negu buvo praėjusiais ar šiais metais. Kitais metais dviženklio algų augimo nebebus. Ekonomikos raida bus vangesnė, o bendros makroekonominės aplinkybės neleis kitų metų darbo užmokesčiui kilti ženkliu tempu.
Tačiau kitų metų atlyginimų augimą palaikys minimalios algos kilimas. Taip pat bus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – komentavo ekonomistė.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi prognozavo, kad kitais metais atlyginimai augs vidutiniškai apie 7 proc.
„Pagrindinė priežastis, lemsianti algų augimą, yra minimalios algos augimas. Nuo kitų metų minimali alga didėja dešimtadaliu. Be to, kitais metais valstybiniame sektoriuje algos didės sparčiau nei privačiame.
Privatus sektorius patirs daugiau rizikų, todėl ten atlyginimai augs lėčiau. Didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, IT, pramonės sektoriai algas didins nuosaikiau“, – prognozavo ekonomistas.
Sektoriai, kuriems seksis prasčiau
Anot A. Izgorodino, Lietuvos pramonės sektorius šiuo metu savo produkciją parduoda pigiau, nei ją pagamino.
„Įmonės šių metų paskutinį ketvirtį patirs finansinių nuostolių. O derybos dėl atlyginimų didinimo dažniausiai prasideda metų gale arba pradžioje. Todėl dalis gamintojų neturės pakankamai resursų reikšmingai didinti darbuotojams algų. Tikėtina, kad pramonės įmonės algas didins iki 5 proc.
Kiti sektoriai – didmeninė ir mažmeninė prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo verslai mažins darbo vietų skaičių. Todėl šiuose sektoriuose darbuotojų trūks, tačiau trūkumas nebus toks didelis, kaip šiemet, todėl ir atlyginimų kėlimui spaudimo nebus“, – komentavo A. Izgorodinas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad ne visiems sektoriams bus lengva didinti atlyginimus.
„Transporto sektorius patirs iššūkių, nes sulėtėjo vartojimo paklausa Vakarų šalyse. Taip pat pramonės sektorius išgyveno nuosmukį, todėl ir kiti metai jiems neprasidės nuo pakilimo.
Rinkos neatsigaus taip greitai, kaip norėtųsi. Ir palūkanų normos kurį laiką išliks aukštumose, o pradės mažėti, tik kitų metų viduryje“, – sakė ekonomistė.
Perkamoji galia didės
Anot A. Izgorodino, dar vienas svarbus aspektas, kodėl algos augs lėčiau, yra infliacija.
„Šiemet darbuotojai matydami spartų kainų augimą derėjosi dėl savo algų didėjimo. Ir įmonės kėlė atlyginimus ne todėl, kad išaugo darbuotojų produktyvumas, bet norėdami juos išlaikyti. Kitais metai infliacija sulėtės ir nebebus algų augimo varomąja jėga“, – pastebėjo ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė irgi atkreipė dėmesį į lėtėjantį kainų augimą Lietuvoje.
„Naujausi duomenys rodo, kad per metus kainos pakilo 2 proc. Augimo tempas prislopo ir tai yra nebloga žinia. Kitais metais prognozuojama, kad metinė infliacija sieks 2,5 proc.
Kuomet infliacija bus išsikvėpusi, o darbo užmokestis augs sparčiau, žmonių perkamoji galia didės. Tačiau viskas priklausys nuo to, kokiame sektoriuje žmogus dirba ir ar darbdavys turės galimybių jam didinti algą“, – įspėjo ekonomistė.
Metus užbaigs slogiomis nuotaikomis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė atkreipė dėmesį į pasirodžiusią žinia, kad Euro zona šiais metais patirs recesiją ir vienas iš jos veiksnių yra būtent visos Euro zonos ir Lietuvos pramonės susitraukimas.
Ekonomistė prognozavo, šiuos metus baigsime ir 2024 metus pradėsime gana slogios nuotaikos. Esą pramonės pasitikėjimo indeksai, net jei lapkričio mėnesį pradėjo gerėti, vis tik neįkvepia didelio optimizmo.
„Pramonės sektorius, apdirbamoji gamyba naujus metus pasitiks skaičiuodami sumažėjusias, palyginti su 2022 metais, produkcijos ir eksporto apimtis. Visos pramonės produkcijos apimtys palyginamosiomis kainomis per dešimt šių metų mėnesių buvo 5,1 proc. mažesnės nei per atitinkamą laikotarpį praėjusiais metais, o apdirbamosios gamybos – 4,7 procentai.
Lietuviškos kilmės eksportas šių metų sausio-spalio mėnesiais buvo net 10,8 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – pramonės situaciją apžvelgė ekonomistė.
Algas kels, bet išliks bankrotų rizika
Anot E. Stonkutės, akivaizdu, kad mažesnės produkcijos ir eksporto apimtys bei mažėjančios kainos yra tai, ko joks gamintojas nenorėtų ir juolab tokiomis nuotaikomis pasitikti naujų metų.
„Tačiau, visoje šioje istorijoje yra ir teigiamas dalykas. Nepaisant vasarą fiksuotų grupinių atleidimų medienos ir baldų sektoriuje, didesnių darbuotojų skaičiaus pokyčių pramonės įmonės artimiausiu metu neplanuoja. Rizikos išsilaiko šiuose sektoriuose, taip pat įtampa nekrenta tekstilės sektoriuje.
Reikia pasakyti, kad nors pramonėje pridėtinė vertė šiais metais mažėjo, darbuotojų darbo užmokesčiui skiriama jos dalis nenustojo augti. Ir šių metų pabaigoje fiksuojamas darbo užmokesčio augimas. Tačiau reikia suprasti, kad, jei pridėtinės vertės sukuriama mažiau ir daugiau jos skiriama darbo užmokesčiui, reiškia, kad mažiau lieka naujo ms investicijoms“, – komentavo ekonomistė.
Anot E. Stonkutės, kitais metais atlyginimai nenustos augti.
„Tam didelį poveikį daro labai ribota šalies darbo rinkos pasiūla, tik augimas turėtų būti lėtesnis, mažiau jau mums tapusios įprastos apie 10 proc. augimo ribos. Apdirbamojoje pramonėje jo augimas galėtų sulėtėti ir iki 5 procentų. Prognozuojama, kad metinė infliacija kitais metais nesieks 3 proc., tad kiek atslūgs spaudimas didinti atlyginimus.
Tačiau pramonės įmonės susiduria ir dar iki kitų metų vidurio spręs brangaus skolinimosi problemą. Jei paklausos problemos kitais metais užsitęstų ir skolinimosi kaštai nemažėtų ilgesnį laikotarpį, tada nenustebintų ir bankrotų skaičiaus padidėjimas“, – įspėjo ekonomistė.
