Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems.
Be to, beveik 80 proc. viengubo, dvigubo ar trigubo vidutinio darbo užmokesčio išmoka gali būti ir paveldima.
Kas gali gauti ir kada kreiptis?
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad darbdaviui nutraukus darbo sutartį darbuotojai, be išeitinės išmokos iš jo, dar gali gauti ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“.
Specialistė įvardijo, kad ilgalaikio darbo išmoką asmuo turi teisė gauti, jeigu:
- buvo atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (t. y. pagal Darbo kodekso 57 str.);
- iki atleidimo pas darbdavį nepertraukiamai išdirbo 5 ar daugiau metų (įskaitant ir perkėlimo atvejus);
- per 3 mėnesius nuo atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį;
- nebuvo biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas.
M. Kozič nurodė, kad išmoka yra skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo.
Ir pridūrė, kad išmoka yra skiriama tik tada, kai yra nutraukiamos visos su darbdaviu sudarytos darbo sutartys ir asmuo atitinka kitas sąlygas.
„Kreiptis dėl išmokos skyrimo reikia ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo.
Prašymo teikti nereikia, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką“, – komentavo patarėja.
Kaip skaičiuojamas ir nuo ko priklauso dydis?
„Sodra“ atstovės aiškinimu, jei darbovietėje dirbote nuo 5 iki 10 metų, ilgalaikio darbo išmokos dydis sieks 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio jūsų darbo užmokesčio.
Jei dirbote nuo 10 iki 20 metų, ilgalaikio darbo išmokos dydis bus 77,58 proc. dviejų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio.
O, jei dirbote ilgiau kaip 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka sieks 77,58 proc. trijų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio.
Pašnekovė nurodė, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal 12 mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo iš darbo mėnesį, pas tą darbdavį priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių yra mokamos įmokos „Sodrai“, vidurkį, neatskaičius mokesčių.
Paprastai kalbant, jei darbuotojas buvo atleistas 2024 m. sausio mėnesį, bus sudėti visi 2023 m. iš to paties darbdavio gauti bruto atlyginimai („ant popieriaus“) ir apskaičiuojamas jų vidurkis.
Vidutinė išmoka siekia 2,2 tūkst. eurų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2110 eurų.
Taigi, jei asmuo visus metus būtų gavęs tokį atlyginimą, išmestas iš darbo po 5–10 metų jis gautų 1636,9 euro ilgalaikio darbo išmoką.
Jei toje darbovietėje jis būtų išdirbęs 10–20 metų, išmoka siektų 3273,9 euro.
O, jeigu daugiau kaip 20 metų – net 4910,8 euro.
M. Kozič atskleidė, kad 2022 m. ilgalaikio darbo išmoką gavo 5,2 tūkst., 2023 m. – 5,3 tūkst. gyventojų.
O vidutinė ilgalaikio darbo išmoka pernai buvo 2 236 eurai.
Kam ir kokia priklauso išeitinė išmoka?
O išeitinė išmoka, mokama ne „Sodros“, o darbdavio, ne dėl jų kaltės atleistiems darbuotojams priklauso visada.
Jeigu toje pačioje darbovietėje asmuo išdirbo mažiau nei 1 metus, išeitinė išmoka siekia 0,5 jo vidutinio darbo užmokesčio.
Jei stažas darbe yra didesnis nei 1 metai, mokama 2 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Taigi, jei vidutinė alga yra 2110 eurų, išeitinė išmoka sieks 1055 arba 4220 eurų.
Sudėjus 20 metų stažą toje pačioje darbovietėje turinčio ir vidutinį darbo užmokestį uždirbusio asmens ilgalaikio darbo ir išeitinę išmokas, išeitų 9,1 tūkst. eurų.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojui neatvykus į darbą visą dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, tai yra laikoma šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu.
Dėl to darbdavys įgauna teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.
Be to, jeigu tokiu darbo pareigų pažeidimu darbdaviui yra padaroma turtinė arba neturtinė žala, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo dar ir atlyginti padarytą žalą.
Šie pinigai paveldimi ne visada
Kaip anksčiau tv3.lt yra aiškinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ilgalaikio darbo išmoka yra paveldima.
Ministerijos teigimu, ši išmoka paveldėtojams yra mokama tik tuo atveju, jei mirusiajam jau priklausė tokią išmoką gauti, tačiau dėl mirties jis jos negavo.
„Išmokų iš Garantinio ir Ilgalaikio fondo sumos, kurios priklausė darbuotojui ir kurių jis dėl savo mirties negavo, išmokamos šio mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka yra perėjęs jo turtas ir kurie Garantinio ir Ilgalaikio fondo nuostatuose nustatyta tvarka yra kreipęsi į administratorių“, – komentavo SADM.
Ji nurodė, kad darbuotojas iki mirties jau turėjo būti įgijęs teisę gauti ilgalaikio ar garantinio fondo išmoką, t. y. jau turėjo būti kreiptasi į „Sodrą“ dėl šių išmokų skyrimo.
O išmokas paveldėtojai gauna tuomet, kai pateikia prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą.
Siūlo išmoką suteikti daugiau darbuotojų
SADM aiškinimu, darbuotojas gali gauti ilgalaikio darbo išmoką, jei toje pačioje darbovietėje išdirbo virš 5 metų ir buvo atleistas dėl šių priežasčių:
- darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
- darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal Darbo kodekso 57 str. numatytą rezultatų gerinimo planą;
- darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
- darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
- teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Vis tik ministerija siūlo numatyti galimybę mokėti ilgalaikio darbo išmokas ir tiems darbuotojams, kurie yra atleidžiami pagal Darbo kodekso 62 str., t. y. darbdavio bankroto atveju.
SADM skaičiuoja, kad pernai dėl bankroto buvo atleisti 2329 darbuotojai, kurie vienam darbdaviui buvo pradirbę bent 5 metus.
Ministerija parengė ir registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus maždaug tiek darbuotojų papildomai galėtų gauti ilgalaikio darbo išmokas.
Dirbtų bet priversti iseiti.
Galvok už ką balsuoji !
