Juos pirmadienį socialinėje akcijoje „Nematomų žmonių autobusas“ minint Europos judumo kiekvieną savaitę Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
„Rudens ir žiemos tampa išbandymu eismo dalyviams. Pėst reikia eiti tamsoje ar prieblandoje, o vairuotojams – esant dar ir tokioms prastoms oro sąlygoms kaip lietus ir sniegas sunku įžiūrėti be atšvaito einantį žmogų. Dėl slidžio kelio dangos ilgėja automobilio stabdymo kelias. Norime visiems priminti, kad geriausia priemonė, galinti padėti išvengti nelaimės, – atšvaito dėvėjimas“, – sako LTSA direktorius Genius Lukošius.
„Nematomų žmonių autobusas“ į sostinės centrovežė 43 žmones – Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ ir choro „Momentum“ narius – simbolizuojančius 2020–2022 metais Lietuvos keliuose žuvusius žmones, kurių žūties priežastis – atšvaito nedėvėjimas.
„Kai išgirstame statistiką, dažnai skaičiai ir lieka tik skaičiai. Todėl siekdami parodyti atšvaitų nedėvėjimo problemas mastą Lietuvoje pasitelkėme vizualinę išraišką. 43 žmonės – tai autobusas, pilnas keleivių. Kiekvienas statistinis vienetas – tai kažkieno senelis, močiutė, mama, tėtis, sūnus, dukra, kolega, draugas ar draugė“, – pasakoja G. Lukošius.
Nedėvi dėl įvairių priežasčių
„KOG instituto“ tyrimo metu gyventojų klausta, dėl kokių priežasčių jie nedėvi atšvaito tamsiu paros metu. Didžiausia dalis – 37 proc. – apklaustųjų, kad gyvybę išgelbėti tvirtinti galinčios priemonės nedėvi, nes nevaikšto tamsiu paros metu. 13 proc. teigė, kad neturi atšvaito, 11 proc. – jog nevaikšto vidurio, nes važiuoja automobiliu, 9 proc. – kad nevaikšto neapšviestomis gatvėmis.
„Žmonės nurodo pateikiamą priežastį. Vieniems atšvaitai neva yra nestilingi, nepatogūs, kiti visi pamiršta juos užsidėti. Visos apklausos metu iš apklausų Lietuvos gyventojų išgirstas atšvaitų nedėliojimo priežastis šiandien vykusios socialinės akcijos metu įgarsino ir ant autobuso užrašė choristai. “ , – teigia LTSA direktorius.
aukščiau atšvaitų nedėvi trijų didžiausių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojai – gyvybę saugančios priemonės atsisako daugiau nei jų pusės (52 proc.), rodo „KOG instituto“ duo menys.
„Tikėtina to priežastis – klaidingas įsitikinimas, jog apšvietose miestų gatvėse atšvaitai yra nereikalingi. Iš tikro atšvaitą reikia net ir gyvenant Vilniuje, Kaune ar kitame didžiajame mieste. Rudenį, žiemą, kai gerokai sutrumpa šviesusis paros metas, į darbą vyksta ir iš jo grįžtame jau sutemus. Prastėjančios oro sąlygos – rūkas, lietus, šlapdriba ir sniegas – dar labiau apsunkina matomumą. Todėl atšvaitas būtinas kiekvienam eismo dalyviui“, – sakė G. Lukošius.
Anot tyrimo, mažesniuose miestuose, įskaitant Šiaulius, Panevėžį, atšvaitus dėvi beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojai.
Daugiau žuvusiųjų – kaimuose
Anot LTSA Kelių transporto eismo įvykių tyrimų klausimų skyriaus patarėjo Jono Drungos, 2020–2022 metų miestuose dėl to, kad nedėvėjo atšvaito, žuvo 7 žmonės, kaimuose – 36.
„Miesteliuose, kaimuose ne visi keliai, šaligatviai yra tinkami apšviesti, todėl atšvaito nedvejojamai rizikai pasiekti kelių eismo nelaimę daugiau nei mieste“, – sakė jis.
Apskaičiuota, kad tinkamai pritvirtintas atšvaitas pėsčiojo matomumą vairuotojui gali padidinti bent tris kartus.
Atšvaitas turi būti segamas dešinėje kūno pusėje, automobilių žibintų aukštyje. Jei naudojamas juostinio tipo atšvaitas – ant dešinės rankos aukščiau riešo arba dešinės kojos blauzdos, ties kelio riba. Pakabinamas atšvaitas turėtų švytuoti žmogaus kelių lygyje.
