„Laisvoji ekonominė zona nėra tik infrastruktūra, infrastruktūrą galima sutvarkyti. Svarbiausia yra, kas dirbs įmonėse. Visaginas pasižymi šita gera baze, todėl mano asmenine nuomonė yra tikrai už“, – Seimui Vyriausybės pusvalandžio metu ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
„Ten (Visagine – ELTA) yra tinkamos kompetencijos – perkvalifikuojami žmonės iš įmonių, kurie dirba, pavyzdžiui, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ten yra geros mokyklos. Matyt, talentų pasiūla, palyginus su kitomis Lietuvos vietomis, yra aukštos kokybės“, – aiškino A. Armonaitė.
Ministrė pabrėžė LEZ kūrimui Visagine pritarusi dar 2022 metais, nes mato poreikį gerinti sąlygas verslui Rytų Lietuvos regione esančiuose didžiųjų miestų rajonuose.
„Savivaldybėse, kurios yra šiek tiek arčiau miesto, sostinės, būtinai reikia verslo infrastruktūros, nes, jeigu pasižiūrėtumėte žemėlapį bendrai verslo infrastruktūros Lietuvoje, ji yra geresnė nuo Kauno į Vakarus“, – pažymėjo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad birželio pradžioje Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybės Drūkšinių kaime.
Kaip skelbta, Visagino meras Erlandas Galaguz dėl pritarimo steigti LEZ planuoja kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), jį gavus siūlymas turėtų būti teikiamas Vyriausybei.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Akmenėje.
