Su vietos verslininkais ir valdžios atstovais uostamiesčio verslo ateitį antradienį aptarusi ministrė sako, jog mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas didelis finansavimas.
„Mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga yra tai, kur Klaipėda turi didžiausią potencialą iš visos Lietuvos miestų, bet norėtųsi ir regioninės lyderystės. Problemų yra, bet finansavimo irgi nemažai bus šioms idėjoms“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Armonaitė.
Mėlynoji ekonomika apima veiklas, susijusias su jūrų ir vandenynų išteklių panaudojimu.
A. Armonaitės teigimu, norint išnaudoti potencialą būtina pritraukti naujų žmonių ir sukurti sąlygas ne tik darbui, bet ir kultūriniam gyvenimui.
„Norint pritraukti naujų žmonių reikia ne tik biurų ir gerų darbų, bet ir sporto infrastruktūros, vaikų darželių, pasilinksminimo vietų, kultūrinio gyvenimo, tai irgi yra svarbu, tai ne ką mažesnis akcentas norint kelti miesto ekonomiką. Klaipėda turi pamažu augančias bendruomenes ne tik tradicinės ekonomikos, bet ir technologijų bendruomenes, visa tai reikia išnaudoti“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Klaipėda taip pat turi galimybių stiprinti savo pozicijas paslaugų, turizmo bei poilsio srityse. Tai leistų mieste atsirasti daugiau gyvybės, smulkiųjų verslų ir paslaugų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Klaipėdos apskrityje šių metų pradžioje veikė per 12,7 tūkst. įmonių – 3,8 proc. daugiau nei 2021 metais. Ministerijos teigimu, palaipsniui daugėja įmonių, registruotų Vilniuje, tačiau Klaipėdoje kuriančių savo padalinius.
