Dalis jų dabar neturi didelės vertės. Bet yra ir tokių, kurie per pastaruosius metus tapo itin reti, nes susinaudojo ir dėl prastos būklės dingo iš rinkos.
Tokių pašto ženklų dažnai ieško kolekcininkai, už juos siūlantys nemažas sumas. Vienas iš vertingesnių yra ir lietuviškas Antano Smetonos pašto ženklas.
Dėl savo trapumo pašto ženklai yra gera investicija. Jei kur nors stalčiuje turite senų pašto ženklų, gali būti, jog ateityje kolekcininkai jų ieškos ir jų vertė labai išaugs.
Įsigyti jų, patikrinti vertę ar parduoti, yra nemažai būdų. Žmonės tai daro socialiniuose tinkluose, įvairiuose prekybos tinklapiuose. Kai kurie siūlo savo kainą, kiti skelbia aukcionus. Yra ir tokių, kurie siekia parduoti kolekciją ir skirti pinigus Ukrainai.
Dažnai klaidingai nustatoma per žema kaina
Susidariusi nuomonė, kad pašto ženklas vertas tik tiek, kiek norima už jį mokėti. Iš tikrųjų tai – netiesa.
Norint teisingai apskaičiuoti tikrąją pašto ženklo vertę, reikia suprasti kintamuosius, mat dauguma aukščiausios klasės pašto ženklų yra parduodami už per mažą kainą, rašoma portale „Forbes“.
Maždaug 100–1 tūkst. eurų vertės pašto ženklai dažniausiai būna nepakankamai įvertinami, nes kaina yra per maža, kad pardavėjui apsimokėtų atlikti daug asmeninių tyrimų, susijusių su pašto ženklo verte ir kaina. Iki 1 tūkst. eurų kainuojančius pašto ženklus dažniausiai galima rasti parduodamus internete.
Svarbus aspektas yra tai, kad jeigu sunku rasti konkretų pašto ženklą, greičiausiai dar nebuvo tinkamai įvertinta jo vertė. Pašto ženklų prekiautojai, kurie tame specializuojasi, greičiausiai žino tuos sunkiai randamus pašto ženklus. Bet jie niekad nepasakys ir neišduos jų vertės, kol patys jų neturės.
Taip yra todėl, kad jei pašto ženklo vertė yra didelė ir jį sunku rasti, prekiautojai norės jį surasti pirmi ir nustatyti jo kainą, kad to nespėtų padaryti kiti.
Pašto ženklai už maždaug 1 tūkst.–1 mln. eurų dažniausiai yra geriausia investicija, nes kuo brangesnis pašto ženklas, tuo greičiau kyla jo vertė. Tokie pašto ženklai paprastai perkami viešajame aukcione, kuriame dauguma dalyvių yra prekiautojai ir turtingi asmenys.
Investicinis pirkėjas turi pranašumą, nes prekiautojai pirkėjai turi uždirbti pelno perparduodami bet kurią perkamą prekę, todėl vienintelė investuotojo pirkėjo konkurencija yra kiti investuotojai arba kolekcininkas, kuris gali net permokėti už prekę, kurią jiems reikia užbaigti. kolekcija.
Jei yra daugiau nei vienas kolekcionierius, nebandykite konkuruoti, nes neabejotinai permokėsite.
9 mln. eurų už pašto ženklą ir nuo ko priklauso vertė
10 tūkst. eurų ir brangesni pašto ženklai yra trofėjiniai, turintys savo impulsą. Dažnai tai yra pašto ženklai su tokia istorija, kaip Penny Black arba Britų Gviana (angl. British Guiana) – pats brangiausias pašto ženklas pasaulyje, apie kurį parašyta visa knyga.
Jo kaina yra rekordinė – šiuo metu jis vertas 9,5 mln. JAV dolerių, t. y. apie 8,9 mln. eurų.
Didžiausias JAV pašto ženklų autoritetas Maxas Johlas 1932 m. rašė: „Be istorijos pašto ženklas yra tik spalvotas popierius.“ Dauguma pašto ženklų išleidžiami įvykiams, kurie dažnai turi istorinę reikšmę.
Pašto ženklų pramonėje vartojamas terminas pašto ženklų istorijai apibūdinti yra „kilmė“ ir jis yra taip pat svarbus pašto ženkluose, kaip ir mene. Taigi ieškokite daiktų, kurie turi reikšmingą kilmę, ir išsaugokite juos, kad galėtumėte juos perparduoti.
Taip pat svarbus ir atspausdintų pašto ženklų kiekis. Jei analizuosite pašto ženklų kiekius, rasite tuos, kurių retumas gali tapti verte. O pagrindinė taisyklė yra ta, kad, kai paklausa yra didelė, kainos kyla, todėl didėja pasiūla.
Didelę įtaką kainai turi ir pašto ženklo būklė. Naudojant investicinio lygio pašto ženklus, išlikusi pasiūla absoliučia prasme nuolat mažėja dėl žalos, praradimo ir gedimo.
Kaip nustatyti savo pašto ženklų vertę?
Kaip pašto ženklų kolekcionierius turėtumėte žinoti savo pašto ženklų kolekcijos vertę. Paprasta išeitis yra kreiptis į žinomo pašto ženklų pardavėjo ar bet kurio kito profesionalo patarimą.
„Vinovest“ tinklapyje buvo išskirta keletas dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį kaip pašto ženklų kolekcionieriai:
- retumas – tai vienas iš pagrindinių dalykų, padėsiančių lengvai nustatyti pašto ženklų vertę. Vieni vertingiausių pašto ženklų yra tie, kurie turi įdomią istoriją arba kuriuose yra spausdinimo klaidų;
- būklė – antspaudo būklė turi įtakos jo vertei. Kai kurie vertingiausi antspaudai turi nedaug naudojimo žymių, pavyzdžiui, išblukimas ir šviesios antspaudo vyrių žymės;
- guma – tai reiškia klijus, naudojamus antspaudo gale. Nenaudojami antspaudai dažniausiai išlaiko savo lipnumą ir dėl to dažniausiai yra vertingesni.
Pašto ženklų rinkimas gali būti smagi veikla ir gera investicija, tačiau pašto ženklų rinka yra labai nenuspėjama. Be to, pašto ženklų kolekcijos priežiūra gali būti varginanti užduotis. Jei netinkamai elgsitės su pašto ženklais, jie praras savo vertę.
Kur juos perka ir parduoda lietuviai?
Savo turimus pašto ženklus lietuviai mėgina parduoti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ yra keletas grupių, kuriose nariai kelia savo pašto ženklus ar jų kolekcijas, siūlo pradinę kainą ir skelbia aukcionus arba klausia, kokia ji galėtų būti.
Pavyzdžiui, vienas narys pasidalino pirmo leidimo pašto ženklais, skirtais Ukrainai. Pardavėjas nurodė, kad pradinė kaina – 500 eurų, o pinigai bus skirti Ukrainai paremti.
„Facebook“ parduotuvėje galima rasti Lietuvoje pardavinėjamus ar net nemokamai atiduodamus 56 pašto ženklus ar jų rinkinius. Kainos svyruoja nuo 1 iki 50 eurų.
Siekiant nustatyti turimų pašto ženklų kainą filatelistai pataria internete susirasti konkretų pašto ženklą ir pasidomėti, už kokią kainą jį parduoda kiti. Vienas iš pagrindinių puslapių pašto ženklams parduoti ar pirkti yra „Stampworld.com“.
Šioje svetainėje yra apie 17 tūkst. vien lietuviškų spaudos ženklų. Kai kurie pavieniai kainuoja 5 ar 15 eurų, kiti – 30, 40 ar 60 eurų.
Lietuviški pašto ženklai už šimtus ar tūkstantį eurų
Žmonės pašto ženklus taip pat pardavinėja tokiuose puslapiuose, kaip „Ebay“, „Etsy“, „Amazon“. Vieni pašto ženklus parduoda po vieną, kiti – kolekcijomis ar rinkiniais, kai kurie ir su visais albumais.
Brangiausi lietuviški pašto ženklai „Ebay“ kainuoja kelis šimtus eurų. Pavyzdžiui, 4 Klaipėdos pašto ženklai – 705 eurai. Spaudos ženklai ant dokumentų – 376 ir 470 eurų.
Naujesni „Lietuvos pašto“ ženklai „Ebay“ su nuolaida kainuoja maždaug pusantro šimto eurų.
Sovietinių Lietuvoje spausdintų pašto ženklų nuo 1 iki 40 eurų galima rasti ir svetainėje „Catawiki.com“.
Pašto ženklai ir knygos bei albumai jiems laikyti taip pat pardavinėjami puslapyje „Hobiofanai.lt“.
Brangiausias pašto ženklas čia – 1973 metų Argentinos pašto ženklas, kuris kainuoja 1002 eurus. Po jo eina 1930 metų Vokietijos Reicho blokas – 4 pašto ženklai už 245 eurus. 1923 metų Klaipėdos pašto ženklas – 120 eurų.
Visi kiti pašto ženklai kainuoja nuo 0,05 iki 120 eurų.
„Cherrystoneauctions.com“ puslapyje vykusiame aukcione buvo parduoti 6 lietuviškų pašto ženklų katalogai.
1920–1923 metų vidurio Lietuvos pašto ženklai buvo parduoti už maždaug 150–1,2 tūkst. eurų.
Retas ir vertingas Lietuvos pašto ženklas
Pašto ženklų vertę taip pat galima tikrinti „Scott“ pašto ženklų kataloge. Jis yra kasmet atnaujinamas ir jame pateikiami visi pasaulio pašto ženklai, kuriuos redaktoriai pripažįsta kaip išleistus pašto reikmėms.
Itin retas ir didelės vertas pašto ženklas yra Lietuvos 1937 m. 60 centų prezidento Antano Smetonos pašto ženklas.
Anot pašto ženklų kolekcionieriams skirto naujienų žurnalo „Linn‘s Stamp News“, šis lietuviškas pašto ženklas buvo dažnai naudojamas, tačiau dabar yra itin sunkiai randamas geros būklės, nenublukęs ar gerai prilimpantis.
Kadangi šis pašto ženklas yra sunkiai randamas, jis buvo parduodamas už didesnę nei standartinę „Scott“ pašto ženklų kainą.
Taigi 60 centų A. Smetonos pašto ženklą apsimoka įsigyti panaudotą už maždaug 14 eurų ir visiškai naują už 23,5 euro, mat vertė galimai kils.
