Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.
Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.
Pensijų pakeitimo norma, kuria išreiškiamas vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, tikėtina nuosekliai mažės, nors šis dydis ir taip vienas mažiausių ES. Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta jokių konkrečių priemonių kaip spręsti šią problemą, pažymi Europos Komisija.
„Europos Komisija rekomenduoja (...) gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“, – rašoma pranešime.
Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas.
Siekiant padidinti biudžeto pajamas, Lietuva raginama gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, siūloma svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.
„Aplinkosaugos ir nuosavybės mokesčiai išlieka žemiau ES vidurkio ir nenumatyta jokių pokyčių apmokestinant automobilius ar kelius privačiam naudojimui“, – rašoma rekomendacijose.
Panašias nuostatas Lietuvai Europos Komisija išsakydavo ir anksčiau, bet socialinės nelygybės klausimams šiemet skirtas dar didesnis prioritetas nei ankstesniuose dokumentuose, teigia Komisijos pareigūnai.
Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Briuselis neturi įgaliojimų mokesčių politikos srityje, už jų nevykdymą negali būti jokių sankcijų.
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai 2019–2020 m. imtis šių veiksmų:
Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.
Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.
Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus.
Naujų mokesčių įvedimas
Šiandien skelbiamos rekomendacijos atspindi svarbiausius iššūkius, kurie buvo išanalizuoti Lietuvai skirtoje ataskaitoje.
Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.
Ekonominis augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai - yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias Europos Komisija rekomenduoja šalinti.
Dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Visuomenės sveikata Lietuvoje išlieka prastoje padėtyje. Prie to prisideda nepakankamai efektyvi sveikatos apsauga, kurioje dar vis daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.
