Tačiau ne visi žino, kad išdirbęs pas tą patį darbdavį ne trumpiau kaip penkerius metus ir netekęs darbo ne dėl savo kaltės, gali gauti ne tik nedarbo, bet ir ilgalaikio darbo išmoką.
Kas gali gauti išmoką?
„Sodra“ informuoja, kad į šios rūšies išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie buvo atleisti darbdavio iniciatyva dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo elgesiu arba buvo atleisti darbdaviui bankrutavus ir darbovietėje dirbo ne trumpiau kaip 5 metus.
Tačiau ši išmoka nėra suteikiama tiems, kurie per 3 mėnesius po atleidimo įsidarbino pas tą patį darbdavį ar dirbusiems biudžetinėse įstaigose arba Lietuvos banke.
Atkreiptinas dėmesys, kad norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo dienos.
Jei žmogus, kuriam priklausė ilgalaikio darbo išmoka, mirė jos negavęs, ją gali atsiimti paveldėtojai.
Tam reikia per 12 mėnesių nuo mirusiojo mirties dienos pateikti prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą (arba jo patvirtintą kopiją).
Kada skiriama išmoka?
Ilgalaikio darbo išmoka nėra skiriama iš karto po atleidimo – ji gali būti paskirta tik tada, kai nuo darbo nutraukimo yra praėję ne mažiau kaip trys mėnesiai.
Svarbu žinoti, kad išmoką galima gauti tik tuomet, kai visi darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu yra visiškai nutraukti.
Tai taikoma ir tuo atveju, jei su tuo pačiu darbdaviu buvo sudaryta daugiau nei viena darbo sutartis.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra atleistas 2024 metų spalio 2 dieną, o iki 2025 metų sausio 2 dienos jis nesudaro naujos darbo sutarties su buvusiu darbdaviu, nuo sausio 3 dienos jis jau gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką.
Kada reikia teikti prašymą?
Jeigu asmuo jau yra teikęs prašymą skirti bent kurią kitą „Sodros“ mokamą išmoką (ir nurodęs savo sąskaitą), nieko daryti nereikia – ilgalaikio darbo išmoka mokama be prašymo.
Visgi kai kuriais atvejais prašymą pateikti reikia. Pirmiausia – jei iki šiol asmuo nėra teikęs jokio kito prašymo dėl išmokos „Sodrai“, arba jei prašymas buvo pateiktas, tačiau praėjus keturiems mėnesiams nuo atleidimo dienos išmoka į sąskaitą dar nebuvo pervesta.
Taip pat prašymas reikalingas, jeigu asmuo nori gauti oficialų sprendimo skirti šią išmoką dokumentą, ar jei per pastaruosius penkerius metus prieš atleidimą buvo perkeltas iš vienos darbovietės į kitą.
Prašymą patogiausia pateikti internetu – prisijungus prie savo „Sodros“ paskyros gyventojui, pasirenkant bendrojo pobūdžio prašymą ir pridėjus užpildytą specialią formą.
Norint prašymą siųsti paštu, reikės atsispausdinti formą ir kartu pateikti notaro, seniūno arba kito įgalioto asmens patvirtintą jūsų asmens dokumento kopiją.
Taip pat galima atvykti į „Sodros“ skyrių. Tokiu atveju būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pavyzdžiui, pasą, tapatybės kortelę ar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje – ir žinoti savo banko sąskaitos numerį, į kurį bus pervedama išmoka.
Kokio dydžio būna išmokos?
Jeigu žmogus vienoje darbovietėje išdirbo nuo penkerių iki dešimties metų, jam priklauso vienkartinė ilgalaikio darbo išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. vieno jo vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Dar daugiau laiko išdirbusiems (nuo 10 iki 20 metų) priklauso 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Jeigu darbuotojas pas tą patį darbdavį išdirbo 20 ir daugiau metų – jam priklauso 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2335,9 euro neatskaičius mokesčių arba 1435,43 euro po jų.
Jeigu žmogus už tokią algą dirbo vienam darbdaviui, tai nutraukus darbo sutartį, jam priklausytų apie 2227 eurų ilgalaikio darbo išmoka.
Perves į asmeninę sąskaitą
Sprendimas dėl išmokos skyrimo dažniausiai yra priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos.
Jeigu prašymas yra patvirtinamas, visa skiriama suma vienu mokėjimu yra išmokama į asmens asmeninę banko sąskaitą.
Svarbu paminėti, kad ši išmoka taip pat yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Išmoką gali tekti grąžinti
Be to, tam tikrais atvejais gali tekti išmoką grąžinti. Jei paaiškėja, kad buvo pateikti klaidingi ar netikslūs duomenys, gauta suma turi būti sugrąžinta.
Taip pat, jei per tris mėnesius nuo atleidimo darbuotojas vėl įsidarbina pas tą patį darbdavį, „Sodra“ pareikalaus grąžinti išmoką.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu, atleidimas iš darbo būna pripažintas neteisėtu. Tokiu atveju, išmoka taip pat turi būta grąžinta.
Ilgalaikio darbo išmokų fondą sudaromas iš darbdavių/draudėjų mokamų įmokų. Įmoka yra 0,16 proc. nuo darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių mokamos įmokos „Sodrai“ (biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas šių įmokų nemoka, todėl atleistam asmeniui išmoka ilgalaikio darbo išmoką iš savo lėšų).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik DK 57 str. etatų mažinimas!!! Tai reikia ir parašyti.
