Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.
Kodėl taip yra elgiamasi su pirkėjais, pardavėja tv3.lt portalui komentuoti nesutiko, tik paminėjo, kad jai vienai reikia suspėti aptarnauti nemažą kiekį klientų. Vis tik jos veiklą tiria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Pardavėja grasina teismais
Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja Akvilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) prašydama paviešinti socialiniame tinkle „Facebook“ esančią parduotuvę, pavadinimu „DM‘ Drabužiai“. (Vis tik netrukus po straipsnio publikacijos parduotuvė buvo pervadinta į „Karališka MADA“).
„Jie iš daugelio žmonių paima pinigus, bet prekių neatsiunčia. Negalima tylėti, daug nusiskundimų apie juos, bet jie toliau vykdo veiklą“, – rašė moteris.
Pati parduotuvė atskiros svetainės ar fizinių patalpų neturi – viskas yra vykdoma per minėto socialinio tinklo puslapį, kurį valdo Diana Stankevičienė.
Portalo tv3.lt susisiekus su keletu galimai nukentėjusių klienčių, D. Stankevičienė pati parašė redakcijai, o, paprašyta pakomentuoti situaciją, ėmė grasinti teismais:
„Aš su jumis kalbėti nesiruošiu. O už tokias žinutes mano klientams aš jus pačią galiu į teismą paduoti.“
Vėliau moteris ėmė teisintis, kad užsiimant individualia veikla visus klientus jai reikia suspėti aptarnauti vienai: „Atsistokit jūs į mano vietą su 34 tūkst. sekėjų ir 1-a pildykit siuntas, reklamuokit jas dar užsakymus sudarinėkit ir išvežiokit!“
Daugybė klienčių – be prekių ir be pinigų
Vien socialiniame tinkle „Facebook“ nusiskundimų šia parduotuve yra dešimtys, komentarų su istorijomis – šimtai. O svetainėje „Skundžiu.lt“ šiai parduotuvei yra sukurta net atskira tema.
Pavyzdžiui, viena pirkėja perspėjo nieko čia nepirkti, mat užsakytų treningų, už kuriuos sumokėjo, esą negavo jau du mėnesius.
„Buvau užsakiusi prieš porą mėnesių vyrišką kepurę – nei prekės, nei pinigų“, – rašė kita moteris.
Klientės pasakojo, kad užsisakytų rūbų esą tenka laukti ištisas savaites ar mėnesius, o pardavėja nuolat sugalvoja priežastis, dėl ko siuntos vėluoja, kol galiausiai dingsta, o pinigų grąžinti nesutinka.
„Užsisakant prekes bendrauja maloniai. Atrašo bet kuriuo paros metu. Pervedus pinigus bendravimas baigiasi. Nei užsakytų prekių, nei pinigų neatgavau“, – rašė dar viena pirkėja.
Išsiunčia ne tas prekes, o po to užblokuoja
Buvo daugybė nusiskundimų ir dėl to, kad iš minimos parduotuvės užsisakyti drabužiai neva neatitinka nuotraukų, yra atsiunčiamos visiškai ne tos prekės arba ne tas dydis.
„DM' Drabužiai“ atsiuntė visai kitokią išmierą. Kai paprašiau pamatuoti, ignoravo, o galiausiai užblokavo“, – patirtimi dalinosi vilnietė.
„Išsiuntė ne tas prekes. Išsiunčiau siuntą atgal – negrąžina pinigų, žinutes ignoruoja. Kai pradėjau komentuoti apie jos poelgį, pasipylė koliojimai iš jos pusės asmeninėmis žinutėmis.
Praėjo 18 darbo dienų – pinigų taip ir neatgavau. Mane visur užblokavo“, – rašė viena mergina.
Dalis gyventojų paminėjo ir tai, kad užsisakant prekes nėra specialių, jas išskiriančių numerių.
Be to, pinigus už prekę bent daliai pirkėjų teko pervesti ne į D. Stankevičienės, bet į jos vyro sąskaitą. Tačiau, savininkei klientus ignoruojant, vyras į kalbas taip pat nesileido: „Tai kalbėkit su žmona.“
Verta pastebėti, kad tiek savininkė, tiek jos vyras visur dalijasi nuoroda į pokalbių grupę programėlėje „Telegram“.
O ji yra vertinama prieštaringai, kadangi visi duomenys programėlėje yra užšifruoti ir nepasiekiami.
Prekių grąžinimas – uždraustas
Be viso to, jei klientai gauna netinkamą dydį ar visai ne tokias prekes, kokias užsisakė, pinigų neatgauna, nes pardavėja grąžinimų nepriima.
„Norint prekę grąžinti, kaip leidžia prekių grąžinimo taisyklės, esi užblokuojamas“, – rašė viena pirkėja.
Pati D. Stankevičienė savo asmeninėje paskyroje yra pasirašiusi taip: „Prekių grąžinimų atgal nepriimu!“
„Parašius, kad neatitinka nuotrauka ir dydis, parašo, kad gali atsiųsti „kažką“ kitą, bet pinigų negrąžins. Vėliau blokuoja arba ignoruoja žinutes“, – skundėsi kita mergina.
Nusiskundimų buvo dar ir dėl prekių klastojimo, kai viena moteris buvo įtikinta, kad perka originalų „Nike“, tačiau „Nike“ lipdukai greitai atsiklijavo, o ant etikečių buvo nurodytas visai kitas, ženkliai pigesnis prekės ženklas.
Vis tik, nepaisant pardavėjos nesiskaitymo su klientais ir daugybės skundų, „DM‘ Drabužiai“ (dabar – „Karališka MADA“) puslapis, turintis, palyginti, tikrai nemažą skaičių stebėtojų, ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą.
Vartotojų teisėms ši parduotuvė – žinoma
Anot VVTAT, visi išvardinti atvejai, kai vartotojui prekės neatsiunčiamos laiku, kai pristatomos ne tos prekės, neužtikrinama teisė grąžinti prekę ar pan., būtų nagrinėjami dėl vartotojo teisių pažeidimo.
O tam tikrais atvejais, kai, pvz., yra prekiaujama klastotėmis, galima kreiptis ir į policiją, nes prekybą padirbiniais draudžia baudžiamosios teisės nuostatos.
VVTAT neslėpė, kad vartotojų skundų dėl parduotuvės „DM Drabužiai“ („Karališka MADA“) tikrai sulaukia.
Tarnyba atskleidė, kad pernai ir šiemet gauta per 10 skundų dėl panašių, aukščiau minimų problemų.
„Dalis skundų išsisprendė ginčo šalims priėmus taikų sprendimą. Tačiau didesnės dalies atveju buvo priimti privalomi sprendimai, kurie, ginčo šalims neperkėlus ginčo į teismą, bus pateikiami priverstiniam vykdymui per antstolius. Vartotojams visada patariame ypač atidžiai pirkti socialiniuose tinkluose, atsakingai įvertinti pardavėjo teikiamą informaciją, pasiskaityti atsiliepimus apie pardavėją kituose atsiliepimų portaluose“, – vardijo VVTAT.
Pinigai už prekes negali būti pervedami vyrui
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė nurodė, kad inspekcija stebi ekonominę veiklą internete, socialiniuose tinkluose, gauna interneto svetainių registravimo duomenis, reaguoja į iš gyventojų gaunamus pranešimus apie galimai daromus mokestinius pažeidimus.
Ji įvardijo, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – tai neapskaitytos pajamos, asmeninių daiktų ar paslaugų įsigijimas neteisingai priskiriamas vykdomos veiklos išlaidoms, neįsiregistravimas PVM mokėtoju ir kt.
Pašnekovė pažymėjo, kad asmuo, vykdantis individualią veiklą, pajamas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas turėtų gauti į savo asmeninę arba į jo specialiai atidarytą individualios veiklos pajamoms gauti skirtą banko sąskaitą.
K. Jakštienė paminėjo, kad nustatoma atvejų, kai pavedimuose prašoma nenurodyti, kad pinigai yra mokami už prekes, paskirtyje nurodant tiesiog „papildymas“, „pervedimas“. Arba pinigai už prekes pervedami ne veiklą vykdančiam asmeniui, bet giminaičiui ar draugui.
Kontroliuodama komercinę veiklą e. erdvėje VMI per 2023 m. iš viso nustatė apie 4 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, iš jų 430 tūkst. eurų turėjo sumokėti socialiniuose tinkluose veiklą vykdantys asmenys.
Per 2021–2022 m. atitinkamai tai buvo 8,9 mln. ir 720 tūkst. eurų.
Gali būti skiriamos baudos iki 5 tūkst. eurų
Anot VVTAT, jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis pirmiausia turėtų kreiptis į pardavėją ir pateikti savo reikalavimą.
Jei vartotojo pardavėjo atsakymas netenkina arba pardavėjas neatsako per 14 dienų, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
„VVTAT pastebėjusi, kad vartotojų skundų skaičius dėl konkretaus pardavėjo didėja, pažeidimai sistemiškai kartojasi, gali pradėti pažeidimo dėl vartotojų teisių tyrimą. Nustačius pažeidimą, gali būti skiriamos baudos iki 5 tūkst. eurų“, – nurodė tarnyba.
O VMI atstovė primena, kad pastebėjus ar turint informacijos apie nelegalią veiklą, neapskaitomas pajamas ar kitus mokestinius pažeidimus, gyventojus yra kviečiami apie tai pranešti telefonu 1882 ar užpildant elektroninę anketą VMI svetainėje.
Pasak K. Jakštienės, nustačius, kad asmuo, pavyzdžiui, vykdo neregistruotą individualią veiklą, jam gali būti paskirta bauda nuo 780 iki 1100 eurų.