„Realu, vienaip ar kitaip mūsų vienas iš tikslų tai yra, esame strateginiame plane nusimatę komercinę dalį plėsti net geografiškai, kad būtų padidintos pajamos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis BNS praėjusią savaitę sakė, kad per artimiausius kelerius metus norėtų matyti Klaipėdos uosto investicijas į užsienio uostus, tapti jų terminalų dalininkais. A. Latakas sako, kad tokį požiūrį vertina teigiamai.
„Vertinu teigiamai, esame su ministru kalbėję tomis temomis. Mes galime investuoti, atidaryti, dalyvauti dalimis kitų uostų kūrime“, – teigė A. Latakas.
Pasak jo, praėjusiais metais jau buvo žvalgomasi, kur direkcija galėtų investuoti, tarp galimų krypčių vadovas įvardijo ir Braziliją.
„Per 2022 metus buvo padaryti tam tikri žvalgomieji darbai, domėjomės uostais, esančiuose kituose žemynuose, Brazilijoje, ten yra didelis poreikis. Bet visada reikia pasimatuoti – kada startuoti, kada įeiti, kokią grąžą gauti, kokia yra politinė situacija, kas gali keistis ir panašiai“, – sakė A. Latakas.
Jis teigė, kad atsiradus galimybei direkcija investuos į karo niokojamos Ukrainos uostus.
„Ukrainos klausimas išlieka, kada tik bus nors mažiausia galimybė, į Ukrainos rinką mes tikrai eisime“, – sakė A. Latakas.
Ukrainoje, anot A. Latako, direkciją domina uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, krantinių atstatymas ir kiti darbai.
„Mus domintų uoste esantys projektai: krantinių atstatymo darbai, ant krantinių kas vyksta, tos pačios suprastruktūros atstatymas. Pirmiausiai mums reikia eiti ten, kur turime patirtį ir mokame daryti. Mokame statyti krantines, organizuoti uosto veiklą, laivybą, dalyvauti tuose dalykuose“, – kalbėjo A. Latakas.
Klaipėdos uoste pernai perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų), vadovo teigimu, direkcija uždirbo 60 mln. eurų.
