Išankstiniais neaudituotais duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius bendrovė patyrė 96 mln. eurų grynąjį nuostolį, palyginti su 14,6 mln. eurų grynuoju pelnu tuo pat metu pernai.
Per šešis mėnesius „Air Baltic“ pervežė iš viso apytikriai 2,2 mln. keleivių – 11,1 proc. daugiau nei prieš metus, o visų skrydžių padaugėjo 11,8 proc. iki 34,1 tūkstančio. Reisų užpildymo vidurkis pakilo nuo 74,5 proc. iki 76,9 procento.
„Pirmąjį pusmetį turėjome puikius rezultatus, kuriuos lėmė išaugęs skrydžių ir keleivių skaičius, padidėjęs efektyvumas ir ypatingas dėmesys klientų aptarnavimui. Panašiai kaip ir kiti šios pramonės šakos atstovai, susidūrėme su didėjančiomis sąnaudomis ir pajėgumų iššūkiais, tačiau mūsų strateginis dėmesys ir veiklos efektyvumas leido mums sėkmingai susidoroti su šiais iššūkiais“, – pranešime cituojamas „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas.
„Nepaisant teigiamų duomenų, „Air Baltic“ patyrė grynąjį nuostolį pirmiausiai dėl numatomo „Pratt & Whitney“ variklių trūkumo 2024 metais, pagreitėjusių nusidėvėjimo sąnaudų, kurias lėmė tai, kad varikliai anksčiau nei planuota buvo tikrinami remonto dirbtuvėse, taip pat valiutos nuvertėjimo ir vienkartinių sąnaudų, susijusių su ankstesnių obligacijų išankstiniu išpirkimu“, – paaiškino jis.
„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, iš Gran Kanarijos, skraidina daugiau nei 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.
97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – kiti akcininkai.
