S. Niinisto taip pat pastebėjo sutapimų tarp Sovietų Sąjungos įvykdyto Suomijos puolimo Žiemos karo metu ir dabartinio Rusijos puolimo Ukrainoje.
Ir Rusija, ir Sovietų Sąjunga darė grubią klaidą, manydami, kad lengvai paklupdys Ukrainą ar Suomiją ant kelių, aiškino suomių lyderis.
„Autoritarinės valstybės lyderiai, Stalinas ir Putinas, neatsižvelgė į esminį faktorių – laisvoje šalyje žmonės turi valią ir įsitikinimus. Ir kad tauta, kuri veikia išvien, – tai didi jėga“, – paaiškino S. Niinisto.
Anot Suomijos prezidento, Rusija apsiskaičiavo galvodama, kad Europos ir Vakarų palaikymas Ukrainai susilpnės.
Taip nenutiko, o ukrainiečių likimą daugelis priima su užuojauta, pažymėjo jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo naujametėje kalboje taip pat pareiškė, kad Prancūzija Ukrainą palaikys iki pergalės.
Žiemos karas
105 dienas trukęs Žiemos karas tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos ne veltui lyginamas su dabartiniu Rusijos puolimu Ukrainoje. 1939-aisiais pradėjęs kaimyninės šalies puolimą dėl analogiškų priežasčių – tariamai Suomija kontroliavo rusų žemes, kurias norėta „atsiimti“. Identiškai buvo aiškinama ir būtinybė susigrąžinti tas žemes, kaip ir Rusija, taip ir Sovietų Sąjunga tai aiškino „saugumo sumetimais“. Kremlius 1939-aisiais aiškino, kad Suomijos teritorija yra „per arti Leningrado“.
Nepaisant oficialių J. Stalino atstovų pareiškimų, daugelis istorikų pažymi, kad Sovietų Sąjunga siekė užimti visą Suomiją ir perimti jos kontrolę paskyrus savo „kišeninę“ vyriausybę. Maža to, kaip ir Baltijos šalių okupacijos atveju, tai įrodo ir slaptas Molotovo-Ribentropo paktas tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos.
Sovietinė propaganda suomių valdžią vadino fašistine klika, lygiai taip pat, kaip Rusijos propaganda bando vadinti Ukrainos vadovus. Lygiai taip pat buvo kaltinama ir Jungtinė Karalystė, tariamai „provokavusi Suomiją konfliktui“, kaip dabar yra kaltinamos JAV ar NATO, tariamai provokuojančios Ukrainą. Sovietinė propaganda taip pat teigė, kad „vyksta suomių darbo liaudies išvadavimas“, o kariuomenės vadai tikėjo trumpu pergalingu karu.
J. Stalinas aiškino, jog V. Leninas „padarė klaidą“ 1917-aisiais suteikdamas Suomijai nepriklausomybę. Lygiai taip pat, kaip ir dabartinė Kremliaus valdžia aiškina, kad N. Chruščiovas „padarė klaidą“ sovietmečiu formaliai išplėsdamas Ukrainos teritoriją.
Kuomet Suomija kategoriškai atmetė sovietų siūlymus, J. Stalinas paskelbė karą. Suomija didvyriškai gynėsi daugiau nei du mėnesius ir pridarė Raudonajai armijai milžiniškų nuostolių. Sovietų Sąjunga dėl agresijos prieš Suomiją buvo išvaryta iš Jungtinių Tautų Organizacijos pirmtakės Tautų Sąjungos.
1939-ųjų lapkritį prasidėjęs karas baigėsi Maskvos taikos sutartimi, pagal kurią Suomija neteko 9 proc. savo teritorijos. Nepaisant formalios pergalės, Sovietų Sąjunga šiame kare neteko 100-200 tūkst. karių, iki 4 tūkst. tankų ir apie 500 lėktuvų. Žuvo 26 tūkst. suomių karių, dar apie 44 tūkst. buvo sužeista.
