Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.
Pareigūnai ir medikai teigė, kad Turkijoje žuvo 6 957 žmonės, o Sirijoje – 2 547, taigi, iš viso žuvo 9 504 žmonės.
Žuvusiųjų skaičius dar gali smarkiai išaugti, jei pasitvirtins didžiausi ekspertų nuogąstavimai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas įspėjo, kad senka laikas tūkstančiams sužeistųjų ir po griuvėsiais dar esančių žmonių.
Augantis nusivylimas
Mesutui Hancerui iš Turkijos Kachramanmarašo miesto, esančio netoli drebėjimo epicentro, jau per vėlu. Jis sėdėjo ant griuvėsių, iš sielvarto nepajėgdamas kalbėti, nepaleisdamas savo žuvusios 15 metų dukters Irmak rankos.
Net ir tiems, kas liko gyvi, ateitis atrodo niūri.
Daug žmonių dėl nesiliaujančių pakartotinių požeminių smūgių, šalto lietaus ir sniego glaudžiasi mečetėse, mokyklose, net autobusų stotelėse, degindami šiukšles, kad liktų gyvi.
Auga nusivylimas, kad pagalba keliauja pernelyg lėtai.
„Negaliu ištraukti savo brolio iš griuvėsių. Negaliu susigrąžinti sūnėno. Apsidairykite. Dėl Dievo, čia nėra nė vieno valstybės pareigūno“, – Kachramanmaraše sakė Ali Sagiroglu.
„Dvi dienas valstybės čia nematome... Vaikai šąla“, – sakė jis.
Netoliese esančiame Gaziantepe parduotuvės uždarytos, šildymo nėra, nes gamtinių dujų tiekimas sustabdytas siekiant išvengti sprogimų, o rasti benzino sunku.
61 metų Celalas Denizas sakė, kad policijai teko įsikišti, kai „ėmė maištauti“ gelbėtojų komandų laukusios minios.
Maždaug 100 žmonių susisupę į antklodes miegojo oro uosto salėje, kur paprastai sutinkami Turkijos politikai ir įžymybės.
„Matėme, kaip griūva pastatai, tad žinome, kad mums pasisekė, likome gyvi, – sakė Zahide Sutcu, atėjusi į oro uostą su dviem savo mažais vaikais. – Tačiau dabar mūsų gyvenime tiek daug nežinios. Kaip aš pasirūpinsiu vaikais?“
Kitapus sienos, Sirijos šiaurėje, dešimtmetį trunkantis pilietinis karas ir Sirijos bei Rusijos bombardavimai jau ir taip buvo sugriovę ligonines, sužlugdę ekonomiką, nulėmę elektros, degalų ir vandens trūkumą.
Sukilėlių kontroliuojamame Džindairise net džiaugsmą, kad buvo išgelbėta naujagimė, lydi liūdesys.
Mažylė bambagysle dar buvo susijusi su motina, žuvusia per žemės drebėjimą.
„Kasdami išgirdome balsą, – naujienų agentūrai AFP pasakojo giminaitis Khalilas al Suwadi. – Nuvalėme dulkes ir radome kūdikį su bambagysle, nukirpome ją ir mano pusbrolis nuvežė naujagimę į ligoninę.“
Mažylė yra vienintelis išgyvenęs tos šeimos žmogus; jai liko tik tolimesnių giminaičių. Žuvę šeimos nariai antradienį buvo palaidoti bendrame kape.
Tarptautinė pagalba
Dešimtys šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją ir Persijos įlankos valstybes, pažadėjo padėti, o paieškos grupės ir pagalbos reikmenys pradėti gabenti lėktuvais.
Prie nelaimės prisidėjo ir žiemos audra, nes daugelis kelių – kai kurie iš jų buvo sugadinti žemės drebėjimo – tapo beveik nepravažiuojami, todėl kai kuriuose regionuose susidarė kilometrinės spūstys.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė trijų mėnesių nepaprastąją padėtį 10 pietrytinių provincijų.
PSO įspėjo, kad nuo galingo žemės drebėjimo gali nukentėti iki 23 mln. žmonių, ir paragino valstybes skubiai padėti Turkijai ir Sirijai.
Sirijos Raudonasis pusmėnulis kreipėsi į Vakarų šalis prašydamas panaikinti sankcijas ir suteikti pagalbą, nes prezidento Basharo al Assado vyriausybė Vakarų akyse tebėra pariju, o tai apsunkina tarptautines pagalbos pastangas.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nebendradarbiaus su Damasko vyriausybe.
„Šios lėšos, žinoma, skiriamos Sirijos žmonėms – ne režimui. Tai nepasikeis“, – sakė jis.
Pagalbos agentūros taip pat paprašė Sirijos vyriausybės leisti vėl atidaryti sienos perėjimo punktus, kad būtų galima gabenti pagalbą į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas.
Turkijos ir Sirijos pasienis yra viena aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų.
Pirmadienį įvykęs žemės drebėjimas buvo didžiausias Turkijoje nuo 1939-ųjų kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 000 žmonių.
1999 metais per 7,4 balo žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 17 000 žmonių.
Ekspertai jau seniai perspėja, kad didelis žemės drebėjimas gali nuniokoti Stambulą – 16 mln. gyventojų turintį megapolį, pilną palaikių namų.
