Apie tai skelbia „The New York Times“, remdamasis įslaptintais žvalgybos dokumentais.
Praėjus metams po plataus masto karo Ukrainoje pradžios JAV Gynybos departamento žvalgybos agentūros atlikta analizė numato keturis „nenuspėjamus“ scenarijus ir kaip jie gali paveikti karo Ukrainoje eigą.
Hipotetiniai scenarijai apima Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio mirtį, vadovybės pasikeitimą Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir Ukrainos smūgį Kremliui. Dokumente aprašoma, kaip kiekviena iš šių situacijų gali eskaluoti situaciją Ukrainoje, užbaigti konfliktą derybomis arba neturėti reikšmingos įtakos karo eigai.
Tačiau galimų įvykių aprašymuose neįvertinama, kas gali būti labiausiai tikėtina.
„Vienas iš keturių hipotetinių scenarijų parodo, kas gali nutikti, jei Ukraina smogs Kremliui. Nustatyta daugybė galimų pasekmių. Šis scenarijus gali tapti labiau tikėtinas, jei V. Putinas, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, pradės plataus masto karinę mobilizaciją ir svarstys apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimą, antraip visuomenės baimė gali priversti jį derėtis dėl karo pabaigos.
Bideno administracija ypač susirūpinusi dėl galimo Ukrainos smūgio Maskvai, nes tai gali sukelti staigią eskalaciją iš Rusijos pusės. Tokio Ukrainos smūgio pavojus yra viena iš priežasčių, kodėl JAV nenori tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketų“, – rašo „The New York Times“.
Publikacijoje pažymima, kad tokie nenuspėjamų įvykių raidos scenarijai yra gana tipiškas žvalgybos tarnybų produktas. Jis skirtas padėti kariškiams, politikams ar įstatymų leidėjams apsvarstyti galimas didelių įvykių pasekmes ir įvertinti savo veiksmų galimybes.
