Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.
Tai, kad Kinijos prezidentas pasirinko Prancūziją kaip vienintelę didžiąją Europos valstybę vizitui, rodo santykinį Pekino ir Paryžiaus santykių atšilimą po paties E. Macrono valstybinio vizito į Kiniją 2023-iųjų balandį. Tai taip pat Prancūzijos lyderio statuso pripažinimas.
Daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčios komunistinės valstybės vadovą, lydimą žmonos Peng Liyuan, Paryžiaus Orly oro uoste pasitiko prancūzų ministras pirmininkas Gabrielis Attalis.
Pirmadienį Xi Jinpingas Paryžiuje surengs derybas, taip pat ir su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen , o po to dalyvaus pokylyje Eliziejaus rūmuose.
Antradienį E. Macronas kartu su savo svečiu vyks į Pirėnų kalnus, į vietovę, kurioje jis lankydavosi vaikystėje, ir surengs privatesnes derybas.
Pasak kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas teigė, kad Kinijos ir Prancūzijos santykių plėtra „įnešė stabilumo ir teigiamos energijos į neramų pasaulį“, o Kinija yra pasirengusi vizito metu „stiprinti politinį tarpusavio pasitikėjimą, siekti strateginio sutarimo ir gilinti mainus“.
„Tarptautinės tvarkos stabilumas“
Vienas E. Macrono prioritetų bus perspėti Xi Jinpingą dėl pavojaus remiant Rusiją jos kare Ukrainoje, Vakarų pareigūnams nerimaujant, kad Maskva jau naudoja kiniškas medžiagų apdirbimo mašinas ginklų gamybai.
Pekino ryšiai su Maskva po invazijos netgi pagerėjo, o Vakarai pirmiausia siekia, kad Kinija netiektų Rusijai ginklų, nes tai galėtų pakreipti karo eigą.
„Esame suinteresuoti, kad Kinija prisidėtų prie tarptautinės tvarkos stabilumo, – sakė E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“. – Todėl turime bendradarbiauti su Kinija, kad būtų įtvirtinta taika.“
Tame pačiame interviu jis teigė, kad Europa turi ginti savo strateginius interesus ekonominiuose santykiuose su Kinija, kaltindamas Pekiną nesilaikant tarptautinės prekybos taisyklių.
Tačiau interviu laikraščiui „La Tribune Dimanche“ jis pripažino, kad europiečiai nėra vieningi dėl strategijos, kurios reikia imtis. Pasak E. Macrono, „kai kurie veikėjai vis dar mato Kiniją iš esmės kaip galimybių rinką“, jai masiškai eksportuojant į Europą.
Prancūzijos prezidentas po savo vizito 2023-iaisiais pradžiugino Kinijos valstybinę žiniasklaidą ir privertė sunerimti kai kurias Europos Sąjungos šalis, pareikšdamas, kad Europa neturėtų būti įtraukta į Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą, ypač dėl demokratinio Taivano.
Kinija šią ir savivaldžią salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.
„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo ir perdėtos kinų reakcijos“, – tuomet sakė E. Macronas, perspėdamas dėl „bloko prieš bloką logikos“.
Jinpingas nori rasti būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sekmadienį atvykęs valstybinio vizito į Prancūziją, šios šalies laikraščiui pareiškė, kad norėtų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ieškant būdų, kaip išspręsti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukeltą konfliktą.
„Tikimės, kad į Europą greitai sugrįš taika ir stabilumas, ir ketiname bendradarbiauti su Prancūzija ir visa tarptautine bendruomene, kad rastume gerus krizės sprendimo būdus“, – cituojamas jis dienraštyje „Le Figaro“.
Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija nėra karo dalyvė.
