„Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.
„Tai darome remdamiesi savo pastebėjimais ir įsitikinimais. Visų pirma Rusija aktyviai ir agresyviai kelia grėsmę saugumui ir laisvei“ visoje Europoje, pažymėjo kancleris.
„Turime bijoti, kad Rusija tęs savo karą už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.
Po to, kai D. Trumpas pažėrė komentarų, sukėlusių susirūpinimą dėl Vašingtono įsipareigojimų NATO, ir pareikalavo, kad kitos valstybės narės gynybai skirtų ne mažiau kaip 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), šis Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas buvo plačiai vertinamas kaip labai orientuotas į tai, kad JAV prezidentas būtų patenkintas.
Trisdešimt dvi NATO šalys yra pasiekusios kompromisinį susitarimą iki 2035 metų išlaidas pagrindiniams kariniams poreikiams padidinti iki mažiausiai 3,5 proc. BVP, o dar 1,5 BVP skirti platesniems su saugumu susijusiems klausimams, pavyzdžiui, kibernetiniam saugumui ir infrastruktūrai.
Pirmadienį didžiausia Europos ekonomika paskelbė planus 3,5 proc. BVP atitinkantį pagrindinių išlaidų lygį pasiekti šešeriais metais anksčiau – 2029 metais. Galimybė didžiulėms papildomoms išlaidoms atsirado Vokietijai sušvelninus skolinimosi taisykles.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą vyks su žinia, kad „išorės saugumas ir gynybos pajėgumai vėl yra absoliutus (Vokietijos) vyriausybės politikos prioritetas“.
„Įgyvendiname istorinę permainą gynybos išlaidų srityje“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie aukščiausiojo lygio susitikimą, jis sakė, kad yra „gerų ženklų“ dėl „plataus sutarimo dėl tolesnių veiksmų (...) Nematau priežasčių manyti, kad būsime ignoruojami“.
Gegužę prie valdžios vairo stojęs F. Merzas skuba stiprinti ilgai apleistą Vokietijos kariuomenę, siekdamas ją paversti „stipriausia konvencine armija“ Europoje, o tai yra radikali permaina šalyje, dėl savo tamsios karo praeities turinčioje stiprias pacifistines tradicijas.
Pradėta karinio personalo didinimo kampanija, kurios tikslas – vien šiais metais į kariuomenę pritraukti 11 tūkst. naujokų, o B. Pistorius yra pasiūlęs, kad jei į kariuomenę stosiančių savanorių bus per mažai, galėtų būti grąžinta 2011 metais Vokietijoje panaikinta privalomoji karo tarnyba.
Siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą prieš Rusiją, Vokietija taip pat kuria nuolatinę karinę brigadą Lietuvoje – tai pirmasis tokio pobūdžio šalies karinis dislokavimas užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
