Sutartis, kuri įsigaliojo 2011 m., apriboja tarpžemyninių branduolinių ginklų, kuriuos kiekviena šalis gali turėti, skaičių. 2021 m. ji buvo pratęsta dar penkeriems metams. Ginklų kontrolė ilgą laiką buvo laikoma paskutine konstruktyvaus Vašingtono ir Maskvos bendradarbiavimo sritimi, rašo „Foreign Policy“.
V. Putinas nerodė jokių atsitraukimo ženklų, kai kasmetinėje savo kalboje, pasakytoje likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, jis apkaltino Ukrainą ir Vakarus išprovokavus šį karą. „Jie nori pasiekti mūsų „strateginį pralaimėjimą“ ir tuo pačiu pasikėsinti į mūsų branduolinius ginklus, – sakė V. Putinas savo beveik 100 minučių trukusioje kalboje, kurią Rusijos įstatymų leidėjai ir aukšto rango pareigūnai sutiko plojimais. – Šiomis aplinkybėmis, šiandien turiu pareikšti, kad Rusija sustabdo savo dalyvavimą Strateginių puolamųjų ginklų sutartyje.“
Atsakydamas į V. Putino pareiškimą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė: „Šiandien paskelbtas sprendimas dėl „New START“ išardė visą ginklų kontrolės architektūrą.“
Ekspertų teigimu, dar per anksti pastaruosius V. Putino pasisakymus interpretuoti kaip naujų branduolinio ginklavimosi varžybų ženklą. Tačiau tik 2026 m. turėjusio baigti galioti susitarimo nutraukimas dar labiau apsunkins diplomatines pastangas pratęsti ar derėtis dėl naujos sutarties tarp JAV ir Rusijos, kurioms kartu priklauso apie 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų.
„Jei jie nesutars dėl naujų savo strateginio arsenalo apribojimų, pirmą kartą nuo 1972 m. nebebus jokių galiojančių apribojimų dviem didžiausioms branduolinėms valstybėms, – sakė Darylas Kimballas, Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius. – Tai atveria duris abiejų jų strateginio branduolinio arsenalo kaupimui.“
Štai ką V. Putino pranešimas gali reikšti ginklų kontrolės ateičiai.
Ką Putinas pasakė iš tiesų?
Savo antradienio pranešime V. Putinas nepateikė jokių drastiškų pareiškimų apie ginklų kontrolę. Rusija tik sustabdė savo dalyvavimą sutartyje, o ne visiškai iš jos pasitraukė, taigi dokumentas vis dar galioja ir teoriškai jį ateityje bus galima atnaujinti. „Sustabdymas yra geriau nei pasitraukimas, – sakė Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. – Viskas galėjo baigtis daug blogiau.“
Neaišku, kas turi įvykti, kad Rusija grįžtų prie sutarties, sakė D. Kimballas. „Nekreipčiau per daug dėmesio į priežastis ir pasiteisinimus, kuriuos pateikė V. Putinas, aiškindamas kodėl Rusija traukiasi“, – pridūrė jis.
Tiesa, V. Putinas išdėstė savo grįžimo prie susitarimo sąlygas. Jis norėtų, kad į sutartį būtų įtrauktos ir kitų NATO valstybių, įskaitant Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, branduoliniai pajėgumai.
„Tai nėra rimtas pasiūlymas, – teigė Andrejus Baklitskis, Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija nebuvo šio susitarimo dalis, kai Rusija jį pasirašė. Jame jos nedalyvavo ir 2021 m., kai V. Putinas pratęsė sutartį dar penkeriems metams.“
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nerengs jokių naujų branduolinių bandymų, nebent JAV tai padarytų pirma. Tokia idėja iš pažiūros yra atsakinga, bet iš esmės nereikšminga. „Tai nėra didelis Rusijos pozicijos pokytis“, – tikino D. Kimballas, pažymėdamas, kad tiek JAV, tiek Rusija yra pasirašiusios 1996 m. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, kuri draudžia bet kokius branduolinio ginklo testavimus. Pasak eksperto, kadangi JAV neturi jokio noro pirmą kartą per daugiau nei ketvirtį amžiaus pažeisti šią sutartį išbandant savo branduolinius pajėgumus, Rusijai nebus jokios priežasties sekti tokiu pavyzdžiu.
Kodėl Putinas tai pareiškė dabar?
Abejonių dėl Rusijos dalyvavimo šioje sutartyje kilo dar prieš kurį laiką. „Tai buvo akivaizdu“, – tikino A. Baklitskis.
Abipusiai strateginių branduolinių ginklų objektų patikrinimai buvo sustabdyti 2020 m. kovo mėnesį dėl COVID-19 keliamo pavojaus sveikatai. Tačiau pandemijai atslūgus, 2022 m. rugpjūtį Maskva paskelbė, kad nebeleis JAV inspektoriams vėl lankytis jos bazėse, teigdama, jog Vakarų sankcijos trukdo jos pareigūnams organizuoti vizitus į JAV.
Praėjusių metų lapkritį JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Rusija atidėjo planuotą susitikimą Egipte, kurio tikslas buvo sukurti gaires dėl patikrinimų atnaujinimo.
Praėjusį mėnesį paskelbtame pranešime JAV Valstybės departamentas apkaltino Maskvą pažeidus sutarties įsipareigojimus, užkertant kelią JAV pareigūnams apžiūrėti Rusijos branduolinį arsenalą.
Ką gali padaryti Vašingtonas?
Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pranešė, kad JAV atidžiai stebės, ką Rusija darys po V. Putino pranešimo, ir pakartojo, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs kalbėti apie ginklų kontrolę.
„Kyla klausimas, ar Joe Bideno administracija galės įtikinti V. Putiną, kuris yra esminis šio dialogo stabdis, kad Rusijos nacionalinis saugumas yra suderinamas su visišku sutarties įgyvendinimu“, – sakė Rose Gottemoeller, dirbusi vyriausiąja JAV derybininke sudarant „New START“.
Netrukus po V. Putino kalbos Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ji ir toliau laikysis branduolinių galvučių skaičiaus apribojimų, kuriuos ji gali dislokuoti pagal sutartį, o tai kol kas užkerta kelią atnaujintų ginklavimosi varžybų perspektyvai.
Kadangi po pandemijos nebuvo atnaujintos abipusės inspekcijos, tiesioginis V. Putino pranešimo poveikis greičiausiai bus tai, kad Rusija neinformuos Vašingtono kiekvieną kartą, kai branduolinės raketos bus perkeliamos, apžiūrimos, paleidžiamos ar perkeliamos į saugyklą. Toks keitimasis informacija buvo svarbi skaidrumo priemonė, leidžianti kiekvienai pusei stebėti kitos šalies branduolinių pajėgų būklę, net jei jos negalėjo atlikti realių patikrinimų. (JAV Valstybės departamento duomenimis, nuo susitarimo įsigaliojimo 2011 m., abi šalys apsikeitė daugiau nei 25 000 pranešimų.)
„Mano nuomone, pranešimų keitimosi sustabdymas yra labai rimta problema, – tikino R. Gottemoeller. – Poveikis yra didelis, nes JAV nebegalės nuspėti situacijos, tačiau – ir tai mane glumina labiausiai – Rusijai jis taip pat yra labai rimtas. Kaip jie tikisi planuoti savo branduolines operacijas ateityje, jei nežino JAV strateginių branduolinių pajėgų situacijos?“
Vašingtonas dabar susiduria su dilema, ar jiems reikės ir toliau nuolat informuoti Maskvą apie savo branduolinių pajėgų būklę. Kol kas ekspertai įsitikinę, kad J. Bideno administracija išliks atvira.
„Aš įsitikinęs, kad ši administracija nepasitrauks iš šio susitarimo“, – sakė D. Kimballas. Tačiau ji gali susidurti su respublikonų spaudimu laikytis griežtesnės linijos. Reaguodamas į V. Putino pranešimą, Atstovų Rūmų Ginkluotosios tarnybos komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas sakė, kad „turi būti svarstomos visos galimybės“, įskaitant ir papildomų branduolinių pajėgų dislokavimą.
