Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Belgų fotografas Kristianas Klauversas apsilankė Antarktidoje ir labiausiai jį pribloškė įrengta pasaulinė saugykla – giliai išgręžta amžinojo įšalo sluoksnyje. Joje saugomos maistui vartojamų augalų sėklos ateities kartoms.
„Ten patekti gali retas, net Norvegijos karaliui draudžiama. Bet aš patekau. Ir pamačiau milžinišką priešpriešą tarp žmonijos ir gamtos. Nors ir esame gamtos dalis, mes naikiname kitas rūšis milijonais. Vien šiuo metu ties išnykimo riba yra milijonas kitų rūšių dėl vienos rūšies padarytų darbų – žmonijos“, – pasakoja fotografas Kristianas.
Tad jaunasis belgas nusprendė visam pasauliui parodyti, koks žmonijos poveikis gamtai. Ryškiausias jis – Šiaurės ir Pietų ašigaliuose. Kristianas aplankė juos abu.
„Trumpai tariant, baltieji lokiai gyvena Šiaurės ašigalyje, pingvinai – Pietų. Pietų ašigalis yra žemynas, mes jį vadiname Antarktida. Ant-Arktida – kita pasaulio pusė nei Arktis. Antarktida. Šiaurės ašigalis yra tik vanduo. Sušalęs vanduo. Gali po juo pranerti – žemyno ten nėra“, – kalba fotografas.
Migracija virsta anomalijomis
Vis tik, klimato atšilimas veikia abu ašigalius. Ir fotografas tuo įsitikino savo akimis. Tiek pingvinai, tiek baltieji lokiai nyksta, mat tirpsta jų išgyvenimui svarbus ledas.
„Šie regionai labiausiai veikiami globalinio atšilimo. Jie šyla keturis–penkis kartus greičiau nei kitos pasaulio dalys. Ir tirpstantis ledas išbalansuoja visą Žemės klimato sistemą“, – aiškina Kristianas.
Tad ieškodami ledo ir bandydami išgyventi tiek pingvinai, tiek baltieji lokiai pradeda migruoti. Ir kartais ta migracija virsta anomalijomis.
„Neseniai vienas baltasis lokys atkeliavo į Islandiją. Islandijoje negyvena baltieji lokiai. Tikrai ne pati natūraliausi aplinka baltajam lokiui, kai maisto jis priverstas ieškoti kaime, mat nebeturi ledo, šalia kurio gali medžioti ruonius“, – kalba vyras.
Aplankė visus vandenynus
Pernai iš ekspedicijos Antarktidoje grįžo ir būrys Klaipėdos universiteto mokslininkų. Jie ten lankėsi ir užpernai. Visus šokiravo, kad per metus ledynas, šalia kurio mokslininkai darbuojasi, sumažėjo 50 metrų, o stovyklą supanti lagūna išsiplėtė net puse kvadratinio kilometro.
Kristianas aplankė ir visus pasaulio vandenynus. Ten taip pat fiksavo dėl žmonijos veiklos nykstančias rūšis. Įspūdingiausias belgo fotografijas gali pamatyti visi norintys jo parodoje Lietuvos jūrų muziejuje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
