Žymus JAV medikas mirė antradienį, vasario 16-ąją, birželį būtų sulaukęs 100 metų.
Bostone gyvenęs, bet Lietuvoje gimęs žydų kilmės medikas pasižymėjo ir tuo, kad išrado pirmąjį patikimą širdies defibriliatorių, skelbiama „Reuters“.
B. Lownas buvo profesoriumi Harvardo universitete, dirbo Bostone. Vėliau buvo įkurtas jo vardo institutas, užsiėmęs visuomenės švietimu medicinos klausimų srityje.
Būtent jis buvo vienas pirmųjų medikų, kurie pasisakė už dietos ir fizinio aktyvumo svarbą sergant širdies ligomis bei pristatė likodeiną, vaistą nuo širdies aritmijos. 1962-aisiais jis išrado nuolatinės srovės defibriliatorių arba kardioverterį, kuris naudoja elektros smūgius, kad širdis vėl pradėtų plakti.
Visuomeninė veikla ir gauta Nobelio premija
B. Lownas taip pat buvo žymus socialinis veikėjas, šeštajame dešimtmetyje įkūręs „Medikų už socialinį atsakingumą“ organizaciją, o vėliau prisidėjo prie „Tarptautinės gydytojų organizacijos branduolinio karo prevencijai“ sukūrimo.
Tarptautinė antikarinė grupė paragino skelbti moratoriumą branduolinių ginklų kūrimui ir bandymams. 1985-aisiais jie buvo apdovanoti Nobelio taikos premija už švietėjišką darbą Šaltojo karo metais, kuomet kilo didžiausia politinė įtampa tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Aktyviausiais savo veiklos metais ši organizacija vienijo daugiau nei 200 tūkst. narių ir turėjo padalinių daugiau nei 60 šalių.
„Man atrodo, jūs negalite būti įsipareigojęs sveikatai, jei nesiimsite socialinės kovos dėl sveikatos“, – kalbėjo B. Lownas leidiniui „Globe“ 2001-aisiais.
B. Lownas gimė Utenoje 1921-aisiais (tuomet vadinosi Boruchu Lacu) ir pasitraukė į JAV kartu su savo tėvu 1935-aisiais. Baigęs Meino universitetą savo mediko mokslinį laipsnį jis įgijo prestižiniame Johnso Hopkinso universitete.
