„Mes pavargome nuo Rusijos“, – pridūrė 45-erių vadas, kuris paprašė būti vadinamas tik jo kariniu šaukiniu Torto – taip vadinasi pilis, stovinti netoli jo gimtojo miesto Čečėnijoje. Savo gimtinę, dar būdamas jaunu maištininku, jis paliko 2009 m., kai pasibaigė antrasis Čečėnijos karas, rašo „Politico“.
„Rusija yra lyg girtaujantis kaimynas. Vieną dieną jis ateina į tavo namus ir nori juos sudeginti. Tu jį pagauni, jis pabėga. Kitą dieną jis grįžta blaivus ir maldauja atleidimo. O tada jis vėl grįžta girtas su pistoletu ir nužudo tavo žmoną bei vaikus“, – pasakojo jis.
„Tai yra trečiasis Čečėnijos karas – ir šį kartą mes laimėsime“, – įsiterpia vienas iš Torto karių, slapyvardžiu Maga, kuriam maždaug 20 metų. Nors jis turi žmoną ir vaikų, jo sutuoktinė visiškai palaiko jo sprendimą kovoti. Tiesa, ji „nerimauja dėl manęs, bet žino, kad ši kova turi būti baigta“.
Ukrainos pusėje kovoja apie 150–200 čečėnų savanorių, kurių dauguma yra emigrantai bei Pirmojo ir Antrojo Čečėnijos karų kovotojų sūnūs arba anūkai.
Jie yra suskirstyti į tris grupes: Džocharo Dudajevo batalioną, Šeicho Mansuro batalioną, kritikuojamą dėl ryšių su islamistinėmis grupuotėmis, ir vieną slaptą batalioną, dirbantį su Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba GUR. Pastarojo nariai rengiasi juodai ir net būdami saugiose Kyjivo ribose visuomet turi ginklą bei dėvi slidininkų kaukes.
Užsienio savanoriai sutaria, kad čečėnai yra vieni iš labiausiai pasišventusių ir idėjinių kovotojų, kaip ir maždaug 200 baltarusių, kurie kovoja už Ukrainą. Šiomis savybėmis jie pasižymi labiau nei dauguma savanorių iš Vakarų ar Lotynų Amerikos. Pastarieji čia dažniausiai atvyksta dėl pinigų. Į Ukrainą atvykstantys amerikiečiai ir britai paprastai yra Irako ir Afganistano karų veteranai. Didžioji daugumą jų pripažįsta, kad kovoja čia, nes jiems nepatinka civilio gyvenimas ir jie nenori, kad jų patirtis ir žinios nueitų perniek. Tiesa, jie taip pat tiki, kad kova už Ukrainą yra moraliai teisinga.
Šiuo metu čečėnai daugiausia kaunasi prie Bachmuto kelis mėnesius trunkančiame kruviname mūšyje, kuris pareikalavo daug aukų iš abiejų pusių, o dėl jo žiaurumo dažnai yra lyginamas su Pirmojo pasaulinio karo susirėmimais. Aistringas karo istorijos studentas Torto sako, kad jam tai primena kautynes prie Verdeno – ilgiausią Pirmojo pasaulinio karo mūšį.
„Tai grynas pragaras“, – priduria Torto, nuo 2016-ųjų gyvenęs Ukrainoje, o prieš tai – Vokietijoje.
Mes sėdime Džocharo Dudajevo bataliono klubo kambaryje rūsyje Kyjivo priemiestyje ir kalbamės apie tai, kodėl jie kovoja šiame toli nuo jų tėvynės vykstančiame kare, kokios yra kitų už Ukrainą kovojančių užsienio savanorių savybės ir ypatybės, ką jie mano apie čečėnus, remiančius Vladimirą Putiną. Skaičiuojama, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, už Maskvą bet kuriuo laikotarpiu kovoja apie 12 000 čečėnų.
Ir Torto, ir Maga neabejoja, kad tai jie kovoja už Čečėniją. Jie tiki, kad pralaimėjimas Ukrainoje neabejotinai sukels ginkluotą sukilimą ne tik jų tėvynėje Šiaurės Kaukaze, bet ir visame Kaukazo regione, įspraustame tarp Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų. „Anksčiau ar vėliau visi būsime laisvi“, – pareiškė stambus ir barzdotas Torto, švelniai glostydamas ant jo kelių besirąžančią pilką katę.
„Patikėkite manimi, jei Rusija pralaimės karą su Ukraina, ji negalės egzistuoti kaip valstybė. Tai neįmanoma. Ji subyrės“, – pridūrė jis. Panašią poziciją kalbėdami su „Politico“ žurnalistais prieš porą dienų išsakė ir savanoriai iš Baltarusijos. „Mums tiesiog reikia laisvės. Žmonėms reikia laisvės“, – sakė Torto.
Torto šlykštisi Rusijos čečėnų kovotojais, kurie vadinami kadyroviečiais, ypač jų žiaurumais. „TikTok“ armija dėl savo žiaurumų reklamavimo internete vadinami kadyroviečiai buvo apkaltinti prievartavimais, žudymais ir plėšimais Bučoje, o liepos mėnesį – Ukrainos karo belaisvio kankinimu ir kastracija Luhansko regione, kuo gyrėsi savo „Telegram“ kanale.
Kai kurie tyrėjai įtaria, kad anksčiau šį mėnesį Ukrainos belaisviui galvą galėjo nukirsti kadyroviečiai, o ne „Wagner“ grupės samdiniai. Šis vaizdo įrašas taip pat buvo paskelbtas internete. Maga ir Torto niekina kadyroviečius kaip „netikrus kareivius“, kurie Ukrainoje yra tik dėl pinigų.
Kadyroviečiai Maskvai naudingi kaip propagandos įrankis – tai yra perspėjimas, kad Rusija su Ukraina elgsis taip pat, kaip su Čečėnija, ir sunaikins viską, ką gali. O pačiam R. Kadyrovui čečėnų smogikai padeda stiprinti jo įvaizdį, sako už Ukrainą besikaunantys kovotojai. Jie pažymi, kad „TikTok“ armija retai būna prie fronto linijų ir dažniau yra naudojama operacijoms, kuriomis siekiama pasėti baimę.
Be Bachmuto, už kurio gynimą jie negavo nė skatiko, akimirkos, kuriomis jie didžiavosi labiausiai, buvo sabotažo ir žvalgybos operacijos į šiaurę nuo Kyjivo netrukus po Rusijos invazijos ir dalyvavimas Iziumo išlaisvinimo operacijoje Šiaurės Rytų Ukrainoje.
Tačiau nepaisant atkaklaus pasišventimo kovai, čečėnai čia yra vertinami mažiau nei kiti užsienio savanoriai. Priešingai nei kiti užsieniečių daliniai, formaliai jie nepriklauso tarptautiniam legionui, Ukrainos vyriausybė jiems nemoka, o įranga jie turi apsirūpinti patys. „Bet jie mums duoda amunicijos, kai esame priešakinėse linijose“, – tikino Maga.
Norėdami tęsti kovą, jie imasi išradingų sprendimų – renka aukas ir internete pardavinėja įvairius daiktus, rastus mūšio lauke. Kiti užsieniečių ir Ukrainos daliniai yra dosnūs: jie leidžia čečėnams pasiimti didžiąją dalį ginklų ir amunicijos, kurią paliko atsitraukiančios Rusijos pajėgos. „Rusija yra didžiausia mūsų ginklų tiekėja“, – kikena Torto. Jie perėmė net keletą sunkiųjų kulkosvaidžių, paimtų iš nebeveikiančių tankų.
Ukrainos pareigūnai iki galo nepaaiškino, kodėl su čečėnų kilmės kariais elgiamasi skirtingai. Jie mini tik teisines problemas, kylančias dėl to, kad techniškai jie yra Rusijos piliečiai. Tačiau Torto įtaria, kad tai gali būti susiję su plačiai paplitusiu stereotipu, kad čečėnai yra sukčiai ir vagys.
Tačiau tai neatbaidė Džocharo Dudajevo bataliono narių ir nesumažino jų entuziazmo kovai. Jie tikisi, kad jų dalyvavimas šiame kare pamažu pakeis ukrainiečių požiūrį į čečėnus. Tiesa, tam trukdo kadyroviečių žiaurumas.
O kaip dėl numatomo didelio Ukrainos atsakomojo puolimo? Jie turi daug vilčių, bet sako, kad nebus lengva nugalėti Rusiją, kuri, tikriausiai, sutelks daugiau vyrų. Tačiau kova turi tęstis, tikino Torto.
„Kai girdžiu prancūzų ar vokiečių ekspertus kalbant apie tai, kaip Rusiją reikia išgelbėti, neleisti jai subyrėti ir kaip ją atstatyti kaip demokratinę valstybę, aš tiesiog purtau galvą“, – sakė jis.
