Penktadienį jis pareiškė, kad taikos derybose su Rusija Kyjivas niekada nesutiks su savo suvereniteto, vidaus ir užsienio politikos apribojimais. Anot jo, nei Kremlius, nei kažkas kitas negali daryti įtakos Ukrainos sprendimui prisijungti prie vieno ar kito aljanso.
A. Subiha pabrėžia, kad šiuo metu NATO nėra konsensuso dėl Ukrainos narystės. Tačiau ministras teigia, kad Ukraina toliau aktyviai dirbs, kad sutarimą pasiektų.
A. Sybiga sako, kad Kyjivas nesutiks su taika bet kokia kaina. Pirma, Ukraina nepripažįsta rusų okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos dalies. Antra, Ukraina nesutiks su jokiais savo kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų, sąjungininkų karinės pagalbos ar jų kontingentų buvimo mūsų teritorijoje apribojimais.
Ukraina ir JAV pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina trečiadienį pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma pasibaigus karinei pagalbai.
Ukraina pareiškė per derybas užsitikrinusi svarbiausius interesus, įskaitant visišką suverenitetą savo retųjų žemių elementams, gyvybiškai svarbiems naujoms technologijoms ir iš esmės nepanaudotiems. D. Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už JAV ginklus, suteiktus Rusijai įsiveržus į šalį, kai JAV vadovavo buvęs prezidentas Joe Bidenas.
Iš pradžių dvejojusi, Ukraina sutiko, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra būdas užsitikrinti ilgalaikes JAV investicijas, D. Trumpui mėginant sumažinti JAV įsipareigojimus saugumui visame pasaulyje. Iždo sekretorius Scottas Bessentas Vašingtone pareiškė, kad tai rodo „abiejų šalių įsipareigojimą ilgalaikei taikai ir klestėjimui Ukrainoje“.
„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra įsipareigojusi taikos procesui, kurio centre – laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė B. Bessentas. „Ir, kad būtų aišku, jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atkūrimo“, – pabrėžė jis.
Pažymėtina, kad Iždo departamento pareiškime paminėta Rusijos „plataus masto invazija“ į Ukrainą, o ne D. Trumpo administracijai įprastas „konfliktas“.
Kyjive ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad susitarimas yra „geras, lygiateisis ir naudingas“. Jis sakė, kad abi šalys įsteigs Atkūrimo investicijų fondą, kuriame kiekviena turės vienodas balsavimo teises, ir Ukraina išlaikys „visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę“. Be to, Ukrainos nebus prašoma grąžinti jokios „skolos“ už suteiktą milijardų dolerių JAV paramą po Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį, tai ypač rūpėjo Kyjivui. „Fondo pelnas bus reinvestuojamas išimtinai Ukrainoje“, – sakė premjeras.
Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko sakė, kad pagal sandorį bus finansuojami mineralų, naftos ir dujų projektai, taip pat „susijusi infrastruktūra ar perdirbimas“.
Iš pradžių D. Trumpas siekė iš mineralinių išteklių gauti 500 mlrd. dolerių – maždaug keturis kartus daugiau nei JAV suteikė Ukrainai karui prasidėjus.
D. Trumpas atsisako suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir atmeta jos siekį įstoti į NATO. Tačiau trečiadienį jis pareiškė, kad JAV buvimas bus naudingas Ukrainai. „Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį ar bent jau į tą sritį, kur mes vykdysime gavybą“, – per savo ministrų kabineto posėdį sakė D. Trumpas. Vėliau jis sakė, kad per neseniai vykusį susitikimą Vatikane Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakęs, kad susitarimo pasirašymas būtų „labai geras dalykas“, nes „Rusija yra daug didesnė ir daug stipresnė“.
Paklaustas, ar susitarimas dėl naudingųjų iškasenų „sustabdys“ Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, D. Trumpas atsakė, kad taip galėtų būti.
Įvairiais skaičiavimais, Ukrainoje yra maždaug penki procentai pasaulio mineralų išteklių ir retųjų žemių elementų. Tačiau daug išteklių dar nepradėti naudoti ir yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologijos ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito – būtinos medžiagos elektrinėms baterijoms gaminti. Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius Europoje ličio telkinius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
