„Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė turėtų būti labai susirūpinusi Juodosios jūros laivyno ateitimi, nes Ukraina išveda iš rikiuotės Rusijos karo laivus greičiau, nei Rusija gali pastatyti naujus arba sustiprinti jį laivais iš kitų regioninių laivynų“, – rašoma „Forbes“.
Kol Turkija blokuoja karo laivų praplaukimą Bosforo sąsiauriu, jungiančiu Viduržemio ir Juodąją jūras, vienintelis būdas rusams sustiprinti Juodosios jūros laivyną – perkelti mažesnius laivus į Juodąją jūrą upėmis arba statyti juos Juodosios jūros laivų statyklose.
Rusija – bejėgė sustabdyti ukrainiečių leidžiamas Vakarų raketas
Tuo pat metu, rašoma „Forbes“, balandį Ukrainos specialiosios pajėgos surengė išpuolį prieš Rusijos raketinę korvetę „Serpuchov“ Kaliningrade, Baltijos jūroje. Ši „Bujan“ klasės korvetė buvo vienas iš nedaugelio Rusijos karo laivų, pakankamai mažų, kad galėtų pasiekti Juodąją jūrą per jūros kanalus: Volgą, Doną ir vėliau į Azovo jūrą.
Be apgadinto „Askold“ ir nuskendusio „Ciklono“, dar penki „karakurtai“ statomi laivų statyklose Kryme arba prie Volgos. Ir yra pagrindo tikėtis, kad šios korvetės taip pat taps taikiniu, kai artimiausiu metu prisijungs prie laivyno, rašoma leidinyje.
Ukrainiečiai yra sukūrę – arba įsigiję iš užsienio sąjungininkų – įvairių tolimojo nuotolio prieštankinių šaudmenų. Visų pirma Ukraina turi bepiločių ir jūrinių bepiločių orlaivių, taip pat tolimojo nuotolio raketų „Neptun“. Be to, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikė Ukrainai iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ ir SCALP-EG, kurios gali pasiekti taikinius už 250 km; JAV taip pat perdavė keletą sausumos raketų modelių, įskaitant 270 km nuotolio M48 ir 300 km nuotolio M57 modelius, kurių kovinės galvutės sveria 210 kg ir yra pakankamai tikslios, kad pataikytų į uoste esančius laivus.
Per paskutinį šio sekmadienio reidą, kurio metu buvo nuskandintas „Ciklonas“, buvo atakuojama būtent raketomis M48 arba M57, pažymima „Forbes“ ir primenama, kad Ukraina gavo daugiau kaip 120 tokių raketų dviem siuntomis – vieną praėjusį rudenį, kitą šių metų balandį.
„Rusijos priešlėktuvinė gynyba pasirodė esanti bejėgė sustabdyti šias raketas. Tai grėsmingas įvykis Rusijos karinių jūrų pajėgų vadovybei, kuri stengiasi išsaugoti tai, kas liko iš Juodosios jūros laivyno“, – rašoma leidinyje.
Turės atitraukti laivus gilyn į Rusijos teritoriją
Phillipsas O'Brienas, Škotijos Sent Endriuso universiteto strateginių studijų profesorius, pažymėjo, kad jei ATACMS privers rusus atitraukti karo laivus iš Sevastopolio, sunku įsivaizduoti, kad bazė išliktų jiems naudinga. Jo įsitikinimu, Rusijos vadams gali nelikti nieko kito, kaip tik atitraukti visus išlikusius laivus į pietų Rusijos uostus, kurie yra nepasiekiami ATACMS.
„Tačiau šie uostai vis dar yra Ukrainos bepiločių orlaivių veikimo zonoje – taigi ir jie nėra visiškai saugūs. Tačiau, palyginti su ATACMS, dronai yra lengvas taikinys Rusijos priešlėktuvinei gynybai. Tai, kas liko iš Juodosios jūros laivyno, gali truputį ilgiau išsilaikyti prieš dronus nei prieš raketas“, – pabrėžiama „Forbes“.
Gegužės 19-osios naktį okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai. Tos pačios dienos rytą Ukrainos kariuomenė paskelbė sunaikinusi karinį tralą „Kovrovec“.
Gegužės 21-ąją Ukrainos generalinis štabas oficialiai patvirtino, kad atakos metu buvo sunaikintas arba stipriai pažeistas ir kitas karinis laivas – sparnuotąsias raketas raketas „Kalibr“ galinčią paleisti korvetę „Ciklon“.
