Didžiausios pasaulyje pagalbos maistu agentūros vadovas griežtai įspėja Europos lyderius: mokėkite daugiau dabar, kad užkirstumėte kelią badui pasaulyje, arba vėliau patirsite migracijos krizę.
Rusijos karas Ukrainoje sukėlė smūgio bangą tarptautinėse maisto rinkose, pablogindamas jau ir taip baisią pasaulinio bado problemą, nes sutriko tiekimas ir išaugo kainos. Pasak Pasaulio maisto programos vykdomojo direktoriaus Davido Beasley, tai gali sukelti politinį chaosą skurdžiausiuose, labiausiai bado kamuojamuose planetos regionuose ir sukurti precedento neturinčią migracijos krizę.
Duodamas interviu „Politico“, D. Beasley įspėjo, kad Europa turi skubiai skirti daugiau lėšų, nes priešingu atveju būtent jai teks patirti didžiausią padarinių naštą.
„Mums trūksta milijardų, – sakė jis. – Jei šiais metais nesuteiksime kelių papildomų milijardų dolerių, tai reiškia, kad sulauksime bado, destabilizacijos ir masinės migracijos.“
Beasley pasisakymas aštrina diskusijas, mat ES vyriausybės rengia planus, kaip spręsti dėl karo kilusią maisto krizę; tikimasi, kad pasiūlymas bus pateiktas jau netrukus. Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Karo sukelti sutrikimai daro tiesioginį poveikį nuo šių atsargų priklausančioms Artimųjų Rytų ir Afrikos šalims.
Blogiausia dar laukia rudenį
Pusė Afrikos kviečių importuojama iš Ukrainos ir Rusijos, kuri taip pat yra ir pagrindinė trąšų eksportuotoja. Kalbant apie Ukrainą, jos eksportas sustojo, o galimybės šiais metais toliau auginti maistą kabo ant plauko. Pasak Beasley, kritinis taškas bus ruduo, kai, tikėtina, pasijaus visas karo sutrikdymo poveikis.
„Jei manote, kad dabar stebime pragarą žemėje, tiesiog palaukite ir pasiruoškite, – perspėjo Beasley. – Jei nekreipsime dėmesio į Šiaurės Afriką, Šiaurės Afrika ateis į Europą. Jei apleisime Artimuosius Rytus, Rytai atkeliaus į Europą".
Pasak jo, ekonominė padėtis šiose pasaulio dalyse dabar yra blogesnė nei prieš Arabų pavasarį. Tačiau spaudimą pajus ne tik Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių gyventojai.
Pasaulio maisto programa jau dabar maitina milijonus žmonių piečiau esančiose Sahelio šalyse, pavyzdžiui, Nigeryje ir Burkina Fase, kur problemos dar labiau paaštrės, jei pasaulinės maisto kainos išliks labai aukštos. „Jau kelerius metus perspėju mūsų išsivysčiusias šalis, kad Sahelis žlugs, jei nebūsime atsargūs“, – tikino jis.
Beasley vyko su skubia lėšų rinkimo misija į Briuselį, kur surengė derybas su dviem ES komisarais. Jei maisto krizė taps nekontroliuojama ir pasaulis susidurs su kritiniu tiekimo trūkumu, turtingieji Vakarai neišvengs politinių neramumų.
„Kaip manote, kas nutiks Paryžiuje, Čikagoje ir Briuselyje, kai pritrūks maisto?, – klausė jis. – Lengva sėdėti ant savo aukšto žirgo dramblio kaulo bokšte, kai badauji ne tu.“
Nepanaudoti trilijonai
Situaciją Beasley pavadino „tobula audra" – COVID infliacijos, klimato sukrėtimų ir neišspręstų karų. Konfliktas Jemene reiškia, kad 13 mln. žmonių yra priklausomi nuo JT agentūros tiekiamo maisto. Dėl karo Ukrainoje bado krizė gali smarkiai paaštrėti.
2021 m. Ukraina pagal apimtis buvo didžiausias pavienis maisto šaltinis pasaulio maisto programoje – ji tiekė 9 proc. viso maisto. Tačiau Beasley teigė, kad tiesioginė priklausomybės nuo Ukrainos problema yra ne jos tiekimas, o platesnio masto išlaidų infliacija. Remiantis „Business Insider“ duomenimis, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulinės kviečių kainos pakilo 19 proc.
Kadangi su ta pačia pinigų suma galima nupirkti mažiau nei anksčiau, žiauri realybė yra tokia, kad jei pasaulio maisto programa greitai negaus daugiau pinigų, jai gali tekti sumažinti maisto davinius tokiose vietose kaip Jemenas, Čadas ir Nigeris, kad organizacija galėtų pamaitinti 3 mln. alkanų žmonių Ukrainoje ar aplink ją, jiems agentūra padeda humanitariniuose maršrutuose.
Pasaulio maisto programa, 2020 m. pelniusi Nobelio taikos premiją, yra priklausoma nuo vyriausybių ar privačių rėmėjų, kurie skiria finansavimą konkretiems tikslams, aukų. Vokietija yra antroji didžiausia pavienė paramos teikėja po JAV, o trečioje vietoje yra Europos Komisija, skirianti apie 500 mln. dolerių. Tačiau ne visos ES šalys individualiai skiria vienodą sumą: štai Prancūzija paskyrė mažiau nei pusę to, ką 2020 m. skyrė Rusija.
Padidinti donorystę yra ne tik ES pareiga, bet ir Beasley, kuris šį darbą atlieka nuo 2017 m. ir jau išmoko gudriai pasirinkti, į kurias duris belstis. 65 metų amerikietis Beasley yra respublikonas, buvęs Pietų Karolinos gubernatorius, kuris savo mintis dėsto su pietietišku šmaikštumu. Jis – įpratęs stoti į viešus mūšius su turtingais ir įtakingais asmenimis ginant savus argumentus.
Praėjusiais metais „Twitter“ jis susipyko su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, kuris pažadėjo paaukoti pinigų, jei Beasley išsamiai pasakys, kaip norėtų panaikinti badą pasaulyje. „Jis man suteikė daug atsiliepimų, bet jokių lėšų aš negavau,“ – sakė Beasley.
Dabar jis nori, kad turtingiausi pasaulio žmonės, pavyzdžiui, „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, padėtų pasaulio maisto programai šioje krizėje. Jis sakė, kad tai „gėda žmonijai“, kad „mes prašome kelių milijardų dolerių“, kai planetoje plaunami trilijonai, o technologijų įmonių vadovai pandemijos metu padidino savo asmeninius turtus.
ES humanitarinės pagalbos komisaras Janezas Lenarčičius po vykusio susitikimo su Beasley twiter‘yje parašė, kad ES „atliks savo vaidmenį“. Už tarptautinę partnerystę atsakinga Komisijos narė Jutta Urpilainen rašė, kad blokas „didžiuojasi“ galėdamas paremti agentūrą. ES pareigūnas teigį, kad dėl krizės dalis ES humanitarinės pagalbos lėšų bus nukreipta kovai su maisto trūkumu.
Beasley perspėjimas aiškus: „Jei to nepadarysite dabar, už tai sumokėsite šimteriopai.“
