Teisme Hagoje abi šalys susirėmė dėl Kyjivo 2017 metais iškeltos bylos, kurioje teigiama, kad Maskva nuo 2014-ųjų Rytų Ukrainoje remia separatistus.
Ukraina teigė, kad 2022 metais plataus masto Rusijos invazija buvo tragiška, bet logiška Maskvos paramos separatistams pasekmė ir parodė, kad agresoriams neturėtų būti leidžiama pažeidinėti tarptautinės teisės.
„Šiandien Rusija susprogdino didelę užtvanką, esančią Naujojoje Kachovkoje, ir dėl evakuojama daug civilių gyventojų, padaryta didelė ekologinė žala, – Jungtinių Tautų teismui sakė Ukrainos atstovas Antonas Korynevyčius. – Rusijos veiksmai yra teroristinės valstybės, agresorės, veiksmai.“
„Tačiau tokie veiksmai nebuvo netikėti. Jie yra tragiška, bet logiška situacijos, į kurią atkreipėme šio Teismo dėmesį dar 2017 metais, pasekmė“, – sakė jis.
Ukraina teigia, kad Rusija pažeidė Jungtinių Tautų konvencijas dėl terorizmo finansavimo ir rasinės diskriminacijos, ir reikalauja atlyginti žalą dėl promaskvietiškų sukilėlių išpuolių Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų.
Per aštuonerius smurto metus iki 2022-aisiais pradėtos invazijos žuvo apie 13 000 žmonių, įskaitant 298 žmones, žuvusius 2014 metais virš Ukrainos numušus oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą.
Vėliau Ukraina iškėlė atskirą bylą, susijusią su Rusijos 2022 metų vasarį pradėta invazija, ir kaltina Maskvą genocido planavimu. Toje byloje TTT nurodė Rusijai sustabdyti invaziją.
„Kultūrinio ištrynimo kampanija“
Tačiau A. Korynevyčius pabrėžė, kad „Rusijos nepagarba tarptautinei teisei prasidėjo ne 2022 metais“.
„Nuo 2014 metų Rusija neteisėtai okupuoja Krymą ir pradėjo kultūrinio ištrynimo kampaniją, nukreiptą prieš etninius ukrainiečius ir Krymo totorius“, – sakė jis.
„Donbase, Charkive... patyrėme Rusijos kurstomą bauginimo ir teroro kampaniją“, – tvirtino jis.
Jis taip pat pridūrė: „Šios bylos pamoka paprasta: praeitis yra prologas. Jei pasaulis nesipriešina rimtiems tarptautinės teisės pažeidimams, pažeidėjai įgauna drąsos.“
Ukrainos teisininkai savo argumentus dėsto antradienį nuo 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, o Rusijos atstovai kalbės ketvirtadienį. Ukraina atsakymą pateiks birželio 12 dieną, o Rusija – birželio 14-ąją.
TTT buvo įsteigtas po Antrojo pasaulinio karo JT valstybių narių ginčams spręsti. Jo sprendimai yra privalomi, bet jis neturi priemonių jiems vykdyti.
Rusija neigia bet kokias sąsajas su Ukrainos separatistais. Po invazijos ji kontroliuoja didžiąją dalį teritorijos, kurioje vyko smurtas ir kurią tuomet kontroliavo separatistai.
Tačiau dabar Maskva susiduria su platesnio masto teisinių kovų kampanija dėl padėties Ukrainoje. Didžioji šios kampanijos dalis vyksta Nyderlandų teismuose.
Praėjusiais metais Nyderlandų teismas nusprendė, kad Maskva tiesiogiai kontroliavo Ukrainos separatistus, už akių nuteisdama du rusus ir vieną Ukrainos separatistą kalėti iki gyvos galvos dėl MH17 incidento.
Šių metų vasarį tarptautiniai tyrėjai atskirai pareiškė, kad esama tvirtų požymių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė lėktuvą numušusios raketos tiekimui.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), nepriklausomas karo nusikaltimų tribunolas, kuris, kaip ir TTT, yra įsikūręs Hagoje, kovą išdavė Vladimiro Putino arešto orderį.
TBT V. Putiną apkaltino dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją.
