„Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, kaip tik didinti savo atgrasomąją galią. Šiuo metu mūsų regione vyksta karas. Esame neramioje kaimynystėje“, – privačiam transliuotojui NTV sakė finansų ministras Mehmetas Simsekas (Mechmetas Simsekas).
Penktadienį valdančioji partija parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad nuo 2025-ųjų sausio žmonės, kurių kredito kortelės limitas yra didesnis nei 100 tūkst. lirų (2,67 tūkst. eurų), turės mokėti metinį 750 lirų (20 eurų) mokestį gynybos pramonei paremti.
Pasipiktinę turkai, kurie ir taip susiduria su didžiule infliacija, reagavo skambindami į bankus ir prašydami sumažinti kredito limitus.
„(Įstatymo projekto) tikslas akivaizdus, – teigė M. Simsekas. – Jei padidinsime savo atgrasomąją galią, padidės mūsų gebėjimas apsisaugoti nuo ugnies regione.“
Turkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais išgyvena pakilimą, tačiau ministras sakė, kad šį sektorių reikia toliau stiprinti.
Turkijos gynybos bendrovės 2023 metais pasirašė sutarčių, kurių bendra vertė siekia 10,2 mlrd. dolerių (9,35 mlrd. eurų), pranešė Turkijos valstybinės gynybos pramonės valdybos (SSB) vadovas Halukas Gorgunas (Chalukas Giorgiunas).
Pasak jo, 10 didžiausių šalies gynybos pramonės eksportuotojų gavo beveik 80 proc. visų eksporto pajamų.
Turkijos įmonės „Baykar“ dronų, naudojamų karuose nuo Kalnų Karabacho iki Ukrainos, pardavimai siekė 1,8 mlrd. dolerių (1,65 mlrd. eurų).
Oficialiais SSB duomenimis, Turkijos gynybos ir aviacijos eksporto vertė per pirmuosius aštuonis 2024 metų mėnesius išaugo 9,8 proc. ir pasiekė 3,7 mlrd. dolerių (3,39 mlrd. eurų).
Per pastaruosius dvejus metus infliacija sparčiai augo. 2022-ųjų spalį metų infliacija siekė 85,5 proc., o 2023-iųjų gegužę – 75,45 procento. Oficialiais duomenimis, šių metų rugsėjį ji nukrito iki 49,4 procento.
