„Kemalis Kilicdaroglu yra mūsų kandidatas į prezidentus“, – vienas iš šešių opozicinių partijų aljanso lyderių Temelis Karamollaoglu paskelbė sostinėje Ankaroje susirinkusiai didžiulei džiūgaujančių šalininkų miniai.
Susiskaldžiusi opozicija bandos susivienyti
Paskutinį kartą bandydami susitarti dėl bendro kandidato, kuris mestų iššūkį prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui gegužės 14 dieną vyksiančiuose rinkimuose, pirmadienį susitiko susipriešinę Turkijos opozicijos lyderiai.
R. T. Erdogano laukia jo politinio išgyvenimo kova šiuose, daugelio nuomone, svarbiausiuose rinkimuose nuo pat Turkijos Respublikos susikūrimo prieš 100 metų.
68 metų lyderiui reikės dorotis su dviem kliūtimis – ekonomikos krize bei pražūtingo žemės drebėjimo pasekmėmis – ir bandyti pratęsti islamiškąjį valdymo stilių trečiajam dešimtmečiui.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad kova bus įtempta ir vis dar pernelyg sudėtinga prognozuoti jos baigtį.
Tačiau atrodė, kad R. T. Erdogano užduotis tapo šiek tiek lengvesnė, kai penktadienį iš derybų pasitraukė viena iš pagrindinių šešių opozicinių partijų aljanso lyderių.
Meral Aksener įpyko dėl kitų kandidatų sprendimo paremti Kemalio Kilicdaroglu – buvusio valstybės tarnautojo, kuris šiuo metu vadovauja pagrindinei Turkijos pasaulietinei Respublikonų liaudies partijai (CHP), – kandidatūrą.
M. Aksener jau seniai teigė, kad K. Kilicdaroglu nėra pakankamai patrauklus visuomenei, kad įveiktų R. T. Erdoganą prezidento rinkimuose.
Vietoj to ji paragino populiarius CHP atstovus, Stambulo arba Ankaros merus, kandidatuoti.
Tačiau savaitgalį abu merai atidėjo į šalį savo asmenines ambicijas ir sutiko paremti K. Kilicdaroglu kandidatūrą.
Pirmadienį jiedu susitiko su M. Aksener, kad jos nacionalistinių pažiūrų „Gera partija“ (Iyi Parti) nesuskaldytų opozicijos balsų ir nepadėtų R. T. Erdoganui.
„Mūsų tauta negali toleruoti susiskaldymo“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ankaros meras Mansuras Yavasas (Mansuras Javašas).
Po to M. Yavasas ir Stambulo meras Ekremas Imamoglu buvo pastebėti vykstantys į kitą susitikimą Ankaroje, kuriame dalyvavo M. Aksener ir K. Kilicdaroglu.
R. T. Erdoganas siekia atleidimo
Analitikai mano, kad opozicijos nesugebėjimas į šalį atidėti nesutarimų likus dviem mėnesiams iki balsavimo yra vienas iš pagrindinių R. T. Erdoganui palankių veiksnių.
Prezidento palankumas visuomenėje smuko po to, kai 2021 metų pabaigoje jis ėmėsi neįprasto ekonominio eksperimento, kuriuo buvo bandoma kovoti su infliacija drastiškai mažinant palūkanų normas.
Kilusi valiutos krizė sunaikino žmonių santaupas, o metinė infliacija pasiekė milžinišką 85 proc. lygį.
R. T. Erdogano plačiai giriamas Rusijos invazijos į Ukrainą suvaldymas padėjo pakeisti jo reitingų nuosmukį ir suteikė jam galimybę grįžti į kovą dėl pergalės.
Tačiau praėjusį mėnesį įvykęs katastrofiškas žemės drebėjimas, per kurį Turkijoje žuvo daugiau kaip 45 000 žmonių, o Sirijoje – beveik 6 000, galėjo sužlugdyti visą R. T. Erdogano politinę karjerą.
Šalies lyderis pripažino, kad jo vyriausybė pirmosiomis kritinėmis krizės dienomis reagavo lėtai, ir paprašė rinkėjų atleisti už kai kuriuos gelbėjimo darbų vėlavimus.
Jis taip pat atmetė gandus, kad bandys atidėti gegužės mėnesio balsavimą iki politiškai palankesnės datos.
„Nesislapstome už pasiteisinimų“, – sakė jis praėjusią savaitę.
Įnirtingos derybos
Turkijos žiniasklaida pranešė apie pirmadienį vykusias įnirtingas įvairių opozicijos lyderių derybas, kuriomis siekta išsaugoti aljansą ir K. Kilicdaroglu kandidatūrą.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad M. Aksener norėjo, jog K. Kilicdaroglu mainais už jos partijos paramą paskirtų du didžiųjų miestų merus savo pirmininko pavaduotojais.
Paskutinį kartą opozicija susivienijo, kad 2019 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose atstatydintų R. T. Erdogano sąjungininkus.
Jiems pavyko susigrąžinti dviejų pagrindinių Turkijos miestų kontrolę, o tai sugriovė R. T. Erdogano nenugalimumo iliuziją ir sudarė prielaidas šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko partijai grįžti į valdžią.
K. Kilicdaroglu anksčiau teigė, kad tiek M. Yavasas, tiek E. Imamoglu turėtų likti merais, kad nereikėtų rengti naujų rinkimų, per kuriuos R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinti partija galėtų susigrąžinti abiejų miestų kontrolę.
Opozicinis aljansas iš pradžių planavo atskleisti savo kandidatą į prezidentus vėliau pirmadienį, tačiau nebuvo aišku, ar tai bus padaryta.
