D. Trumpo užsienio politika apima ne tik muitus, jis pagrasino ginkluotu konfliktu ir ekonominais karo veiksmais su NATO sąjungininke Danija, siekdamas užimti Grenlandiją.
Be to, jis pareiškė norintis susigrąžinti Panamos kanalą, net jei dėl to tektų kariauti.
Kai kuriuose iš šių žingsnių galima įžvelgti taktinius ar strateginius tikslus: Grenlandija turi naudingųjų išteklių, kuriuos JAV galėtų panaudoti ir kurie yra svarbūs augančiai konkurencijai Arktyje.
Tačiau kiti mato labiau asmeninius tikslus. Užėmęs pareigas, D. Trumpas atvėrė kalią savo ekspansionistiniams planams.
Interviu žurnalui „Time“ D. Trumpas prakalbo ir apie Ukrainos klausimą – kaltino Kyjivą dėl karo pradžios. „Manau, kad karas prasidėjo, kai jie pradėjo kalbėti apie prisijungimą prie NATO“, – sakė JAV prezidentas.
Maža to, derybų būdu pasiektas taikos susitarimas atiduotų Vladimirui Putinui apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. „Krymas liks Rusijai“, – pridūrė D. Trumpas.
Prezidentas didžiuojasi tuo, kad per pirmąją kadenciją paskatino europiečius labiau prisidėti prie saugumo ir skatinti taiką tarp Izraelio ir kai kurių arabų kaimynų.
Jis tikisi pasiekti dar daugiau pažangos šioje srityje per planuojamą kelionę į Artimuosius Rytus. „Saudo Arabija prisijungs prie Abraomo susitarimų“, – prognozuoja jis.
„Praėjusį kartą kovojau dėl išlikimo. Šį kartą kovoju dėl pasaulio“, – pridūrė D. Trumpas.
Trumpas juokavo, kad užbaigs karą Ukrainoje per vieną dieną
Paklaustas žurnalisto apie pažadą užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną, D. Trumpas atsakė: „Na, aš tai pasakiau perkeltine prasme. Žinoma, žmonės žino, kad kai aš tai pasakiau, tai buvo pasakyta juokais, bet taip pat buvo pasakyta, kad karas bus užbaigtas.“
Tačiau D. Trumpas mano, kad karas Ukrainoje gretai baigsis ir teigė, kad „karo nebūtų buvę, jei aš būčiau buvęs prezidentu anksčiau. Tai [Joe] Bideno karas. Tai ne mano karas. Aš niekada nebūčiau pradėjęs šio karo“.
Tuo tarpu paklaustas, ar įmanoma pasiekti taiką, jei Vladimiras Putinas vis dar yra Rusijos prezidentas, D. Trumpas atsakė manantis, jog „Putinas tai padarys. Jis norėtų tai padaryti kitaip. Manau, kad jis norėtų paimti viską, bet esame toli pažengę. Turėjome labai geras derybas ir esame labai arti susitarimo“.
Kalbėdamas apie tikslus Grenlandijoje, Panamos kanale ir Kanadoje, Trumpas nejuokavo
Toliau žurnalistas uždavė klausimą JAV prezidentui apie Grenlandijos įsigijimą ir Panamos kanalo kontrolės perėmimą ir Kanados prijungimą prie JAV kaip 51-osios valstijos ir pridūrė: Galbūt jūs šiek tiek juokaujate?“
„Ne, nejuokauju“, – atsakė D. Trumpas.
„Grenlandijai būtų labai neblogai, jei... Manau, mums tai svarbu tiek nacionaliniam, tiek tarptautiniam saugumui“, – pridūrė jis.
Ir tęsė: „O Kanada – kaip tu pasakei: „Na, čia gal juokaujate.“ Bet iš tiesų nejuokauju. Kanada – įdomus atvejis. Kasmet prarandame 200-250 mlrd. dolerių (apie 176-220 mlrd. eurų), remdami Kanadą. Ir aš paklausiau žmogaus, kurį pavadinau gubernatoriumi Trudeau: „Kodėl? Kodėl, tavo manymu, mes patiriame tokius nuostolius jus remdami? Ar tai teisinga? Ar tinkama, kad kita šalis leistų kitai šaliai išgyventi?“ – ir jis nesugebėjo atsakyti. Mums kainuoja daugiau kaip 200 mlrd. dolerių (apie 176 mlrd. eurų) per metus pasirūpinti Kanada.“
„Mes rūpinamės jų kariuomene, kiekvienu jų gyvenimo aspektu, o mums nereikia, kad jie gamintų mums automobilius. Iš tikrųjų mes nenorime, kad jie gamintų mums automobilius – mes patys norime juos gaminti. Mums nereikia jų medienos, nereikia jų energijos, mums iš Kanados nereikia nieko. Ir sakau, jog vienintelis būdas, kad visa tai iš tiesų veiktų tai, kad Kanada taptų JAV valstija“, – aiškino JAV prezidentas.
Maža to, paklaustas ar norėtų, jog jį prisimintų kaip prezidentą, kuris išplėtė JAV teritoriją, D. Trumpas atsakė, kad tam „neprieštarautų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
