Sprendimas pateikti šį klausimą Generalinei Asamblėjai, kur 193 JT narės turi po vieną balsą ir nė viena neturi veto teisės, buvo priimtas Rusijai rugsėjo 30-ąją vetavus panašų pasiūlymą Saugumo Taryboje.
„Tai itin svarbu“, – sakė tekstą drauge su Ukraina ir kitomis šalimis parengęs Europos Sąjungos ambasadorius prie JT Olofas Skoogas.
„Jeigu JT sistema ir tarptautinė bendrija per Generalinę Asamblėją nesureaguos į tokį neteisėtą bandymą, tuomet būsime labai, labai blogoje padėtyje“, – reporteriams sakė švedų diplomatas.
Jei Generalinė Asamblėja, kurios balsavimo laukiama ne anksčiau kaip trečiadienį, nesiims veikti, ji suteiks „visišką laisvę kitoms šalims elgtis taip pat ar pripažinti tai, ką padarė Rusija“, pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP matytame rezoliucijos projekte smerkiami Rusijos „neteisėtų aneksijų bandymai“ dėl Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių po „vadinamųjų referendumų“ ir pabrėžiama, kad šie veiksmai „negalioja pagal tarptautinę teisę“.
Projekte visos valstybės, tarptautinės organizacijos ir agentūros raginamos nepripažinti šių aneksijų, reikalaujama nedelsiant išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos.
Reaguodama Rusija visoms šalims narėms išsiuntinėjo laišką, kuriame užsipuola „Vakarų delegacijas“ dėl veiksmų, „neturinčių nieko bendra su tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų apsauga“.
„Jos tik siekia savo geopolitinių tikslų“, – sakoma laiške, pasirašytame Rusijos ambasadoriaus prie JT Vasilijaus Nebenzios.
Jis pasmerkė JAV ir jų sąjungininkių „didžiulį spaudimą“ kitoms šalims narėms.
Pasak V. Nebenzios, atsižvelgiant į aplinkybes Generalinės Asamblėjos balsavimas turėtų būti slaptas. Tai būtų itin neįprasta, nes ši procedūra paprastai taikoma tik tokiais atvejais kaip Saugumo Tarybos nenuolatinių narių rinkimai.
Šaltinis JAV prezidento Joe Bideno administracijoje sakė, kad Rusijos reikalavimas rodytų „šiokią tokią neviltį“.
