Šalis, turinti apie 10,3 mln. gyventojų, anksčiau atsidūrė pasaulio dėmesio centre, nes prasidėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui nustatė daug švelnesnį režimą negu daugelis kitų Europos valstybių.
Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūra nurodė užfiksavusi 33 843 patvirtintus COVID-19 atvejus ir 4 029 užsikrėtusių žmonių mirtis. Iš šių aukų 90 proc. buvo vyresni kaip 70 metų žmonės.
Mirtingumas Švedijoje yra gerokai didesnis nei kaimyninėse Šiaurės šalyse, kurios ėmėsi griežtesnių priemonių užkrato plitimui stabdyti.
Remiantis COVID-19 statistiką skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenimis, Švedijoje mirtingumas nuo koronavirusinės infekcijos siekia 399 vienam milijonui gyventojų ir yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, kur vienam milijonui tenka 43 mirties atvejai. Danijoje ir Suomijoje vienam milijonui gyventojų atitinkamai tenka 97 ir 56 mirties atvejai.
Tačiau Švedijoje mirtingumas vis tiek yra mažesnis nei Prancūzijoje – 435, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje – 542 bei Ispanijoje – 615.
Kritikai kaltina Švedijos pareigūnus, kad nesiimdami griežtų suvaržymo priemonių jie rizikuoja šalies piliečių gyvybėmis. Tačiau vietos Sveikatos apsaugos agentūros pareigūnai tvirtina, kad ši strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad atsvertų savo neigiamą poveikį visuomenei.
Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Mokyklas galėjo lankyti mokiniai iki 16 metų; kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.
Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis (Andersas Tegnelis) ne kartą sakė, kad griežtesnės suvaržymo priemonės nebūtų išgelbėjusios daugiau gyvybių.
Trys ketvirtadaliai per koronaviruso epidemiją mirusių švedų gyveno slaugos namuose arba buvo slaugomi namuose.
A. Tegnellis pabrėžė, kad kovo viduryje buvo uždraustas lankymasis slaugos namuose, tačiau senyvo amžiaus pacientai buvo priversti palaikyti kontaktą su savo slaugytojais, kurie, kaip manoma, ir įnešė užkratą į slaugos namus.
„Tikrai nesu įsitikinęs, kad galėjome padaryti kur kas daugiau“, – jis savaitgalį sakė duodamas interviu Švedijos radijui. Vis tik pareigūnas pripažino, kad šalis atsidūrė „siaubingoje padėtyje, išryškinusioje mūsų vyresnio amžiaus žmonių priežiūros silpnąsias vietas“.
Pasak jo, slaugos namai iš pradžių nesilaikė pagrindinių higienos reikalavimų, galėjusių pažaboti infekcijos plitimą, tačiau dabar padėtis pasitaisė.
