„Ukraina turi neatidėliotinų poreikių, – Briuselyje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet kokia gaišatis teikiant pagalbą jau dabar turi pasekmių mūšio lauke. Todėl turime pakeisti mūsų pagalbos dinamiką.“
„Privalome užtikrinti, kad Ukrainai būtų teikiama patikima ir nuspėjama ilgalaikė pagalba, kad tektų mažiau pasikliauti savanoriškais įnašais ir trumpalaikiais pasiūlymais, o labiau – NATO ir kitokiais daugiamečiais įsipareigojimais.“
Siūlo įsteigti fondą
Diplomatai ir oficialūs asmenys yra sakę, kad J. Stoltenbergas pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų fondą padėti Ukrainai jos kovoje su Rusija.
„Maskva turi suprasti, kad jai nepavyks pasiekti savo tikslų mūšio laike ir ji nesugebės mūsų perlaukti“, – daugiau informacijos apie savo pasiūlymą nesuteikdamas sakė J. Stoltenbergas.
Dvi dienas truksiančiame susitikime užsienio reikalų ministrai turėjo preliminariai aptarti penkerių metų planą, NATO dedant visas pastangas iki liepą Vašingtone įvyksiančio viršūnių susitikimo parengti pagalbos Ukrainai paketą.
Diplomatai perspėja, jog yra daugybė klausimų dėl finansavimo šaltinių ir kad pats pasiūlymas iki viršūnių susitikimo dar gali būti iš esmės pakeistas.
Be to, pagal J. Stoltenbergo planą NATO perimtų dalį atsakomybės už ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimą, už kurį šiuo metu yra atsakinga JAV vadovaujama grupė.
Oficialūs asmenys teigia, jog tai padėtų užtikrinti ginklų tiekimą Ukrainai tuo atveju, jeigu lapkritį į Baltuosius rūmus grįžtų Donaldas Trumpas.
Tai reikštų didelį pokytį Vakarų kariniam aljansui, kuris ligi šiol atsisakinėjo siųsti Ukrainai ginklų, baimindamasis tokiu būdu išprovokuoti NATO konfliktą su Rusija.
Latvijos užsienio reikalų ministras Krisjanis Karinsas 100 mlrd. eurų fondą pavadino „labai geru pasiūlymu“.
„Būtent apie tai ir turime galvoti – kaip sutelkti bendrus išteklius, kad galėtume veiksmingiau padėti Ukrainai“, – sakė jis.
Tačiau Vengrija – viena iš artimiausius santykius su Rusija palaikančių NATO šalių – pareiškė nepritarsianti jokiam pasiūlymui, dėl kurio „aljansas atsidurtų arčiau karo slenksčio“.
J. Stoltenbergo pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai gerokai mažesnės ir ginklais prasčiau aprūpintos ukrainiečių pajėgos iš visų jėgų stengiasi atsilaikyti prieš Rusiją.
Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. JAV dolerių finansavimo paketas, tačiau tikimasi, kad įstatymų leidėjai turėtų jį patvirtinti artimiausiomis savaitėmis.
