Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki pareiškė, kad Joe Bideno ir Xi Jinpingo pokalbio metu „nebuvo išsklaidytos JAV abejonės dėl to, kad Kinija gali suteikti Rusijai karinę ar finansinę pagalbą“.
„Kinija turėtų pati priimti sprendimą, kaip ji nori, kad istorijos knygos vertintų jos veiksmus“, – pažymėjo Amerikos prezidento atstovė.
„Prezidentas išsakė galimas pasekmes, jeigu Kinija suteiktų materialinę pagalbą Rusijai, kuri vykdo brutalų puolimą prieš Ukrainos miestus ir civilius. Ir tai yra dalykas, kurį mes stebėsime ir pasaulis stebės“, – pareiškė J. Psaki.
Baltieji rūmai taip pat pažymėjo, kad Kinija kažkodėl pokalbio detales publikavo dar jam net nepasibaigus. Ir iš tiesų, JAV savo komentarą paviešino gerokai vėliau už Kiniją.
„Prezidentas iš tiesų nesikreipė į Kiniją su konkrečiais prašymais, – komentavo pokalbį vienas iš JAV valdininkų. – Jis išdėstė situacijos vertinimą, tai, kas jo manymu turi prasmę ir tam tikrų veiksmų pasekmes. Mes manome, kad Kinija turės priimti savo sprendimą“.
Kertinis Kinijos pasirinkimas
CNN apžvalgininkas Kevinas Liptakas pažymi, kad pokalbis įvyko „kertiniu momentu“. Anot jo šaltinių JAV valdžioje, Kinija šiuo metu svarsto, ar suteikti karinę arba finansinę pagalbą Rusijai, kuri paprašė pagalbos dėl patiriamų milžiniškų nuostolių Ukrainoje. Jeigu Kinija sutiks, tai gali užtemdyti šios šalies santykius su Vakarai dešimtmečiams į priekį.
JAV valdžios atstovai vietos žiniasklaidai tvirtina, kad Kinija rodo norą palaikyti Rusiją, nepaisant to, kad Maskva neigia ko nors prašiusi, o Pekinas neigia suteikiantis kokią nors pagalbą. „Politico“ šaltiniai ES taip pat tvirtina, kad „turi patikimos informacijos“ apie Kinijos ketinimus prisidėti prie Rusijos agresijos Ukrainoje.
Tiesa, JAV šaltinių duomenimis, Kinija neturėtų siųsti, jeigu išvis sugalvos tai daryti, Rusijai tokios karinės ginkluotės, kaip tankai ar lėktuvai. Manoma, kad Kinija galėtų siųsti maisto davinius, amuniciją, žvalgybos įrangą.
Taip pat gali būti pasirinktas ekonominės pagalbos Rusijai kelias, nors tai ir nepadėtų visiškai atsverti Vakarų taikomų sankcijų spaudimo.
Kinija gal ir norėtų padėti Rusijai, tačiau tam gali sukliudyti rudenį vyksiantys šalies lyderio rinkimai, kuriuose dabartinis prezidentas Xi Jinpingas tikisi laimėti. Kinijos ekonominiai ryšiai su Europa viršijo 800 mlrd. dolerių, o su JAV – 750 mlrd. Prekyboje su Rusija kinai pernai pasiekė 150 mlrd. ribą.
Kiek tvirtas Rusijos ir Kinijos ryšys?
Dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, JAV pareigūnai atsargiai stebėjo, kaip Putinas ir Xi suartėjo. CŽV direktorius Billas Burnsas praėjusią savaitę sakė, kad partnerystė buvo pagrįsta „daugybe labai šaltakraujiškų priežasčių“.Abu lyderiai ilgame dokumente vasarį, kai Putinas lankėsi Pekine derybų ir žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, pareiškė, kad jų santykiams „nėra ribų“. Dokumente Kinija parėmė pagrindinį Rusijos reikalavimą Vakarams ir pati pasisakė „prieš tolimesnę NATO plėtrą“.
Dabar ši partnerystė be apribojimų yra išbandoma, nes Xi svarsto, kaip reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje. Besivystantį Pekino atsaką – nuo invazijos neigimo iki bandymo išvengti Vakarų pasmerkimo tikinant, kad jis nori dalyvauti tarpininkavime – atidžiai stebi Baltieji rūmai.
JAV pareigūnai mato prieštaringus signalus. Kai Kinija susilaikė nuo Jungtinių Tautų priekaištų prieš Rusiją, tai buvo laikoma Pekino atsiribojimo ženklu. O vienas aukščiausias Kinijos pareigūnas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Ukrainos suverenitetas turi būti gerbiamas.
Tačiau kiti ženklai rodo palankesnę poziciją, įskaitant Kinijos dezinformacijos stiprinimą. Aukščiausi JAV pareigūnai teigė, kad denonsavimo trūkumas yra pakankamas ženklas, rodantis, kur slypi Kinijos ištikimybė.
„Manome, kad Kinija ypač atsakinga panaudoti savo įtaką prezidentui Putinui ir ginti tarptautines taisykles bei principus, kuriuos ji teigia remianti, – ketvirtadienį sakė Blinkenas. Vietoje to, atrodo, kad Kinija juda priešinga kryptimi, atsisakydama pasmerkti šią agresiją ir bandydama save pavaizduoti kaip neutralų arbitrą“.
