Sausis
1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę.
3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.
4 d. Rusų gynybos ministerija pranešė, kad per naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją suduotą smūgį Makijivkoje, Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos rytuose, žuvo 89 žmonės. Ankstesnę dieną Kyjivas prisiėmė atsakomybę už jį.
5 d. Vatikane įvyko popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvių ceremonija. Buvęs popiežius Benediktas XVI, 2013 metais tapęs pirmuoju nuo Viduramžių pontifiku, atsistatydinusiu iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų, mirė gruodžio 31 dieną, būdamas 95 metų.
7 d. Respublikonų partijos atstovas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) paskirtas Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininku, ir tai numalšino įnirtingą sukilimą jo partijos gretose, kuris kelias dienas buvo paralyžiavęs žemųjų Kongreso rūmų darbą. Jis šiame poste dirbo iki spalio pradžios, kai buvo nušalintas per retą procedūrą, inicijuotą griežtojo dešiniojo sparno respublikonų.
8 d. Brazilijos policija panaudojo ašarines dujas, bandydama atremti šimtus kraštutinių dešiniųjų eksprezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaro) šalininkų, kurie, praėjus savaitei po prezidento Luiso Inacio Lula da Silvos inauguracijos, įsiveržė į Kongreso teritoriją. Vėliau saugumo pajėgos atgavo Kongreso, prezidentūros ir Aukščiausiojo Teismo pastatų, kuriuos buvo užėmę J. Bolsonaro šalininkai, kontrolę. Pats eksprezidentas neigė suvaidinęs kokį nors vaidmenį šiuose įvykiuose.
8 d. Ukraina ir Rusija pirmą kartą 2023 metais apsikeitė belaisviais; į Ukrainą sugrįžo 50 jos karių. Rusijoje pranešta, kad per apsikeitimą sugrįžo 50 nelaisvėje laikytų rusų. Vėliau paskelbta dar apie kelis apsikeitimus, leidusius namo sugrįžti dešimtims karių, tačiau tačiau metų antroje pusėje šis procesas sustojo. Manoma, kad abi pusės laiko tūkstančius karo belaisvių. Lapkričio gale Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Maskva nustojo keistis su Kyjivu karo belaisviais.
10 d. Airių komedijai „Salos vaiduokliai“ (The Banshees of Inisherin) ir Steveno Spielbergo (Stiveno Spilbergo) pusiau autobiografiniam filmui „Fabelmanai“ (The Fabelmans) atiteko pagrindiniai „Auksinių gaublių“ apdovanojimai.
12 d. Baltieji rūmai pranešė, kad privačioje JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) rezidencijoje Vilmingtone, Delavero valstijoje, rastas „nedidelis skaičius“ įslaptintų dokumentų nuo Baracko Obamos (Barako Obamos) ir J. Bideno administracijos laikų. Kitų dokumentų rasta Vašingtono analitiniame centre, kuriame J. Bidenas turėjo biurą. Tai sukėlė nepatogumų Baltiesiems rūmams, pareigūnams tiriant kur kas didesnį skandalą, susijusį su įtariamu buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymu.
13 d. Čekijoje vyko prezidento rinkimai. Pirmajame prezidento rinkimų rate daugiausiai balsų surinko milijardierius, buvęs premjeras Andrejus Babišas ir į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas. Sausio 28-ąją vykusiame antrame ture pergalę iškovojo P. Pavelas.
14 d. Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainos Dnipro miestą smarkiai nukentėjo daugiabutis ir žuvo 45 žmonės, dar 79 buvo sužeisti. Dėl šių Rusijos atakų daugumoje Ukrainos regionų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Įvairaus masto apšaudymai Ukrainoje tęsėsi visus metus, dešimtys žmonių žuvo, daugybė buvo sužeisti.
17 d. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorių (Borisą Pistorijų).
18 d. Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose prie vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis ir kilo gaisras, žuvo 14 žmonių, tarp jų – vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, dar 25 žmonės buvo sužeisti.
19 d. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern), tapusi pasauliniu progresyvios politikos simboliu, pranešė, kad atsistatydins iš pareigų ir pasitrauks iš politikos. Ji teigė, kad nebeturi šiam darbui pakankamai jėgų. Ją iki rinkimų pakeitė ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas (Krisas Hipkinsas).
19 d. Prancūzijoje į protestus prieš pensijų reformą susirinko daugiau kaip milijonas žmonių, kai kurie demonstrantai Paryžiuje susirėmė su policija, o streikai sutrikdė viešojo transporto, mokyklų ir didžiosios dalies valstybės tarnybos darbą. Protestai tęsėsi kelis mėnesius. Kovą reforma buvo prastumta be balsavimo parlamente.
25 d. Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino, kad atsiųs Ukrainai tankų „Leopard 2“, taip pat leido kitoms šalims siųsti šiuos tankus Ukrainai. Prieš Berlynui priimant sprendimą, kelis mėnesius vyko įnirtingos diskusijos. Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika. Jungtinės Valstijos pranešė, kad pristatys Ukrainai kelias dešimtis tankų „Abrams“ ir papildys didėjantį Vakarų skiriamą ginklų arsenalą, Ukrainai rengiantis kontrpuolimui prieš Rusijos invaziją. Tolesniais mėnesiais įvairios šalys skelbė apie vis naujus paramos Ukrainai paketus, nors metų gale JAV ir ES susidurta su trikdžiais.
Vasaris
2 d. Pentagonas pranešė sekantis aukštai virš JAV teritorijos skriejantį Kinijos šnipinėjimo balioną, atsinaujinus įtampai tarp abiejų valstybių. Dėl to buvo atšauktas planuotas valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) vizitas į Kiniją. Vėliau balionas buvo numuštas. Kinija tvirtino, kad tai buvo nuo kurso nukrypęs meteorologinius duomenis rinkęs įrenginys.
5 d. Kipre baigiantis dešimtmetį trukusiam Niko Anastasiadžio (Nicos Anastasiades) valdymui įvyko prezidento rinkimų pirmasis ratas. Rezultatai parodė, kad į antrą turą pateko buvęs centro dešiniųjų užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis (Nicos Christodoulides) ir komunistinių šaknų turinčios partijos remiamas karjeros diplomatas Andrėjas Mavrojanis (Andreas Mavroyiannis). Po savaitės vykusiame antrame ture pergalę šventė N. Kristodulidis.
5 d. Popmuzikos žvaigždė Beyonce (Bijonsė) „Grammy“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje pasiekė visų laikų pergalių rekordą, pelnydama 32-ąjį savo karjeros ir ketvirtąjį vakaro prizą, tačiau seniai trokštamas „Metų albumo“ apdovanojimas jai ir vėl išslydo iš rankų – šįkart jis atiteko britui Harry Stylesui (Hariui Stailsui).
6 d. Pietryčių Turkijoje ir Sirijoje įvyko stiprus 7,8 balo žemės drebėjimas, kurio metu keliuose miestuose buvo sulyginti su žeme pastatai ir padaryta daug žalos, o smūgiai buvo juntami juntami ir Kipro saloje. Vėliau tą pačią dieną centrinėje Turkijoje užfiksuotas 7,7 balo žemės drebėjimas. Turkijoje žuvo 50 783 žmonės, Sirijoje – 8 476. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 1,5 mln. gyventojų liko be namų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad smarkūs žemės drebėjimai buvo didžiausia stichinė nelaimė per pastaruosius šimtą metų Europoje.
13 d. Tūkstančiai izraeliečių prie parlamento protestavo prieš prieštaringai vertinamą vyriausybės teismų reformos planą, kuriuo siekiama suteikti įstatymų leidėjams žymiai didesnę Aukščiausiojo Teismo kontrolę. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) kovo gale paskelbė apie pertrauką dėl jų svarstymo parlamente, vėliau sakė atsisakąs vienos labiausiai kritikuotų nuostatų, bet protestai nesiliovė. Viena iš plano nuostatų parlamente buvo priimta liepą. B. Netanyahu ir jo kraštutinių dešiniųjų sąjungininkai tęsti plano įgyvendinimą buvo pasiryžę nepaisant kelis mėnesius trukusių masinių protestų ir verslo lyderių, kariuomenės rezervistų bei teisininkų pasipriešinimo. Spalį prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui visos reformos buvo atidėtos.
15 d. Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) paskelbė atsistatydinanti iš šių pareigų ir iš valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderės posto. N. Sturgeon, daugiau nei aštuonerius metus vadovavusi decentralizuotai vyriausybei Edinburge, buvo spaudžiama dėl įstrigusio nepriklausomybės siekio ir translyčių teisių. Ją pakeitė Humza Yousafas (Humza Jusafas).
16 d. Baltarusijoje prasidėjo trijų opozicijos žiniasklaidos platformos NEXTA, kuri išgarsėjo per beprecedenčius 2020 metų protestus, įkūrėjų teismas. Šie aktyvistai, įskaitant Ramaną Pratasevičių, sulaikytą 2021-ųjų gegužę Minske nutupdžius iš Graikijos į Lietuvą Baltarusijos oro erdve skridusį „Ryanair“ lėktuvą, apkaltinti tokiais dalykais, kaip neapykantos kurstymas, prezidento įžeidimas ir dalyvavimas „masinėse smurtinėse riaušėse“. Jie buvo nuteisti, R. Pratasevičius sulaukė aštuonerių metų kalėjimo bausmės, bet autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka jam suteikė malonę. Buvusi R. Pratasevičiaus partnerė Sofija Sapega, kuri buvo sulaikyta tuo pat metu, buvo nuteista ir sulaukė malonės, o vėliau grįžo į Rusiją.
20 d. JAV prezidentas J. Bidenas atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir dar kartą patvirtinti Vašingtono „nepajudinamo ir tvirto įsipareigojimo Ukrainos demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Vakare J. Bidenas traukiniu iš Ukrainos atvyko į Lenkiją. Ten JAV vadovas susitiko su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir pasakė kalbą Varšuvos karalių pilies sode. J. Bidenas akcentavo Lenkijos ir kitų sąjungininkių įsipareigojimus Ukrainai.
23 d. Pranešta, kad Europos Komisija (EK) uždraudė savo darbuotojams naudotis socialiniu tinklu „TikTok“ oficialiuose įrenginiuose, nerimaudama dėl duomenų apsaugos. Vėliau apie analogiškus sprendimus paskelbė Baltieji rūmai, Kanada, Danija, Belgija, Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė, Europos Parlamentas. Gegužę Montana tapo pirmąja JAV valstija, uždraudusia „TikTok“, nors šis sprendimas užginčytas teisme. Šiais metais „TikTok“ daugelyje šalių sulaukė vis daugiau institucijų dėmesio, nerimaujančių, kad programėlė gali būti naudojama suteikti Kinijos institucijoms prieigą prie jautrių naudotojų duomenų. Kinų bendrovei „ByteDance“ priklausanti bendrovė jau seniai tvirtina, kad nesidalija duomenimis su vyriausybe ir kad jos duomenys nėra laikomi Kinijoje.
24 d. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, drauge su savo šalies žmonėmis minėdamas pirmąsias Rusijos invazijos metines, pažadėjo pasiekti pergalę, jei Vakarų sąjungininkės laikysis savo pažadų tiekti didesnę finansinę ir karinę pagalbą.
25 d. Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje, nukreiptų prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane. Tai buvo dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su jos invazija į Ukrainą. Birželį ES priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą, kuriuo siekta sumažinti sankcijų apėjimą, o gruodį įvestas 12-asis sankcijų paketas. Jis nukreiptas prieš jos deimantų eksportą ir skirtas geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą. Kremlius vėliau pareiškė, kad ras būdų, kaip apeiti šį draudimą.
28 d. Netoli Graikijos Larisos miesto susidūrus dviem traukiniams, kurie nuvažiavo nuo bėgių, žuvo mažiausiai 57 žmonės ir 85 buvo sužeisti. Nelaimė sukėlė kelias savaites trukusius kartais net smurtinius protestus ir padidino spaudimą konservatyviai vyriausybei. Geležinkelių darbuotojų profsąjungos jau seniai perspėjo apie problemas, teigdamos, kad po dešimtmetį trukusio išlaidų mažinimo tinklas yra nepakankamai finansuojamas, jame trūksta darbuotojų, jis yra avaringas.
Kovas
6 d. Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas) centro dešinės Reformų partija didele persvara laimėjo visuotinius rinkimus, surinkusi 31,6 proc. balsų. Balandžio viduryje Estijos parlamente prisaikdinta naujoji, 53-ioji, vyriausybė, kuriai vadovauja K. Kallas.
10 d. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingui) užtvirtino savo trečiąją kadenciją šiame poste. Li Qiangas (Li Čiangas), vienas patikimiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) sąjungininkų, buvo patvirtintas premjeru.
13 d. Absurdiška mokslinės fantastikos komedija „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All At Once) triumfavo „Oskarų“ apdovanojimuose, pelnydama septynias statulėles, įskaitant už geriausią filmą.
17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius sako šiuos orderius laikąs niekiniais.
18 d. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) paskelbė, jog praėjusių metų susitarimas, pagal kurį Ukraina po Rusijos invazijos galėjo saugiai tęsti savo grūdų eksportą Juodąja jūra, buvo pratęstas. Gegužę jis pratęstas dar kartą. Galiausiai jis žlugo liepą pasitraukus Rusijai, kuri nepateikdama įrodymų teigė, kad beveik jokia Ukrainos eksporto dalis nenukeliaudavo į skurdžiausias pasaulio šalis.
25 d. Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą regiono šalyse. Gruodį Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.
30 d. Niujorko didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė kaltinimus D. Trumpui, susijusius su 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu vienai pornografijos žvaigždei sumokėtais pinigais už tylėjimą apie jųdviejų romaną. Jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam pateikti baudžiamieji kaltinimai. Be kita ko, Niujorko teismas 2023-iaisiais skyrė JAV eksprezidento šeimos bendrovei 1,6 mln. dolerių (1,48 mln. eurų) baudą už tai, kad ji daug metų vykdė sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemą klastodama verslo dokumentus. Vėliau D. Trumpui pareikšti kaltinimai dėl įslaptintų dokumentų tvarkymo po pasitraukimo iš pareigų ir dėl jo bandymų panaikinti 2020 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatus ir neteisėtai likti valdžioje. D. Trumpas nepripažįsta kaltės dėl dešimčių jam pateiktų kaltinimų. Rugpjūtį buvo padaryta istorinė portretinė jo nuotrauka, susijusi su viena iš virtinės jam iškeltų bylų.
Balandis
2 d. Antrame pagal dydį Rusijos Sankt Peterburgo mieste esančioje kavinėje sprogus, kaip įtariama, bombai, žuvo vienas žmogus, žinomas karo temomis rašydavęs rusų tinklaraštininkas, ir 15 buvo sužeista. Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos. Merginos teismas tebesitęsia.
2 d. Suomijoje vyko parlamento rinkimai, kuriuose pergalę pasiekė centro dešinieji. Ministrės pirmininkės Sannos Marin (Sanos Marin) socialdemokratai liko treti, į antrą vietą iškilus savo pozicijas rekordiškai sustiprinusiems kraštutiniams dešiniesiems. Po užsitęsusių derybų keturių partijų koalicija, įskaitant kraštutinių dešiniųjų Suomių partiją, susitarė sudaryti vyriausybę. Premjeru birželį tapo konservatorių lyderis Petteri Orpo (Peteris Orpas).
4 d. Suomija tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai. Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.
11 d. Sulaukęs 102-ejų mirė apdovanojimų pelnęs žurnalo „Mad“ karikatūristas, sulankstomos įklijos pradininkas ir „Šmaikščių atsakymų į kvailus klausimus“ (Snappy Answers to Stupid Questions) autorius Alas Jaffee (Elas Džefis). A. Jaffee gimė Savanoje Džordžijos valstijoje, augo Lietuvoje, bet karjeros siekė Niujorke, kuriame dirbo nuo 1942 iki 2021 metų.
15 d. Lenkija laikinai uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus. Ukrainos eksportuojami grūdai, tradiciniams Juodosios jūros keliams dėl Rusijos invazijos esant blokuotiems, dėl logistikos problemų kaupėsi Vidurio Europoje ir skatino kainų vietos rinkose smukimą, todėl kelios šalys paskelbė importo embargą, kurį laikinai patvirtino Briuselis. Rugsėjo 15 dieną Lenkija kartu su Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad pratęs embargą, nors Europos Komisija nusprendė, kad apribojimai turi būti atšaukti. Dėl šio klausimo tarp sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas. Spalį Varšuva ir Kyjivas paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste.
25 d. Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas paskelbė, jog sieks antrosios kadencijos šiame poste.
Gegužė
2 d. Žlugus Amerikos scenaristų gildijos (WGA) ir studijų Kino ir televizijos prodiuserių sąjungos (AMPTP) deryboms, prasidėjo scenaristų streikas dėl atlyginimų ir darbo sąlygų. Po poros mėnesių dešimtys tūkstančių Holivudo aktorių prisidėjo prie scenaristų ir pradėjo savo streiką, iš esmės sustabdydami visą didžiulę kino ir televizijos pramonę. Tai buvo pirmas visą šį sektorių apėmęs streikas po 63 metų pertraukos. Scenaristai rugsėjo pabaigoje pasiekė, jų teigimu, išskirtinį susitarimą su studijomis, pagal kurį jie galės grįžti į darbą. Holivudo aktoriai ir kino studijos susitarimą pasiekė tik lapkritį.
3 d. Serbijos sostinėje Belgrade per šaudymą mokykloje žuvo 10 žmonių. Įtariamasis, 13 metų moksleivis, sulaikytas. Kitą dieną netoli sostinės iš pravažiuojančio automobilio nušauti aštuoni žmonės, dar 13 sužeisti.
5 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) paskelbė, kad prieš trejus metus kilusi koronavirusinės infekcijos pandemija nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija.
6 d. Charlesas III (Karolis III) per pirmas po 70 metų pertraukos karūnacijos apeigas karūnuotas Jungtinės Karalystės monarchu.
13 d. „Eurovizijos“ dainų konkursą Jungtinėje Karalystėje laimėjo Švedijos atstovė Loreen (Lorin) su daina „Tattoo“.
15 d. Turkijos prezidento rinkimuose šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) aplenkė savo varžovą Kemalį Kilicdaroglu (Kemalį Kiličdarohlų), bet pirmajame ture pergalės neužsitikrino. Po dviejų savaičių R. T. Erdoganas laimėjo naują kadenciją šalies vadovo poste, nežymiai aplenkdamas pasaulietinės opozicijos varžovą.
20 d. Rusijos kariai paskelbė užėmę sugriautą Bachmutą. Po kelių dienų Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jo vadovaujamos pajėgos pradėjo perduoti Bachmuto kontrolę rusų kariuomenei. Mūšis dėl Bachmuto buvo ilgiausias ir vienas kruviniausių per visą konflikto laikotarpį. Nepaisant to, ukrainiečių pajėgos nedelsdamos ėmė atstūminėti rusus ir atgavo kelis sugriautus kaimus.
21 d. Graikijoje vyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo ministro pirmininko Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakis) konservatyvioji partija „Naujoji demokratija“. Praėjus dienai po triuškinamos, bet vienvaldystei nepakankamos pergalės, paragino kuo greičiau surengti naują balsavimą, kad galėtų sudaryti valdančiąją daugumą. Birželio 25 dieną surengtus naujus rinkimus laimėjo K. Micotakio partija.
22 d. Rusija Belgorode įvedė antiteroristinį režimą po to, kai šalies pietvakariuose esančio regiono gubernatorius pareiškė, kad rusų kariai ir žvalgybos agentai siekia likviduoti šalies sieną kirtusią ukrainiečių diversantų grupę. Ukraina neigė, kad yra kaip nors su tuo susijusi. Atsakomybę už įsibrovimą prisiėmė vieno antikremliško Rusijos judėjimo – „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“) – nariai. Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, su šia šalimi besiribojanti Belgorodo sritis ir gretimi regionai, taip pat ir Maskva, ne kartą buvo apšaudyta, jos link paleista dešimtys dronų.
24 d. Būdama 83-ejų mirė legendinė amerikiečių dainininkė Tina Turner.
27 d. Prancūzų režisierė Justine Triet (Žiustin Trijė) pelnė 2023 metų Kanų tarptautinio kino festivalio pagrindinį apdovanojimą už juostą „Kryčio anatomija“ (Anatomy of a Fall).
31 d. Latvijos parlamentas šalies prezidentu išrinko ilgametį užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių. Liepą jis buvo prisaikdintas naujuoju Latvijos prezidentu – septintuoju nuo nepriklausomybės atkūrimo. E. Rinkevičius – pirmasis homoseksualumo neslepiantis prezidentas Baltijos šalyse.
Birželis
6 d. Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką rusų kontroliuojamoje pietų Ukrainos dalyje, prasidėjo evakuacijos, kai kurios gyvenvietės buvo užtvindytos. Dėl šios nelaimės žuvo dešimtys žmonių, o tūkstančiai kitų buvo priversti bėgti. Ši katastrofa sukėlė humanitarinę krizę, kai tūkstančiai žmonių Chersono regione neteko galimybės gauti geriamojo vandens. Ukraina apkaltino Rusiją įvykdžius ekologinį nusikaltimą, o Kremlius tvirtino, kad tai Kyjivas apšaudė objektą.
8 d. Karo analitikai pranešė apie prasidėjusį ilgai lauktą Ukrainos kontrpuolimą, ukrainiečiams sukaupus Vakarų atsiųstos ginkluotės. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis keliomis dienomis vėliau patvirtino, kad vyksta kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas. Vis dėlto didesnio proveržio jis kol kas nenulėmė, o Kyjivo sąjungininkų parama pamažu ėmė strigti.
12 d. Ligoninėje mirė Italijos ekspremjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis). Buvusiam premjerui, dešiniosios partijos „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) lyderiui ir žiniasklaidos įmonės „Mediaset“ įkūrėjui buvo 86 metai.
20 d. JAV prezidento J. Bideno sūnus Hunteris Bidenas (Hanteris Baidenas) pripažino savo kaltę dėl dviejų kaltinimų nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio. Vėliau jam buvo pareikšti kaltinimai dėl prieš penkerius metus neteisėtai įsigyto ginklo. H. Bideno verslo ryšiai, kai jo tėvas buvo Baracko Obamos (Barako Obamos) viceprezidentas, respublikonams nuolat užkliūdavo, o 2023 metais Atstovų Rūmų pirmininkas pasidavė savo partijos griežtosios dešinės spaudimui ir leido pradėti apkaltos prezidentui J. Bidenui tyrimą.
24 d. Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ bosas J. Prigožinas paskelbė, kad su savo pajėgomis pradėjo žygį nuversti šalies karinės vadovybės, Rostove prie Dono užėmė kariuomenės štabą ir artėjo link Maskvos. Dėl to sostinėje paskelbtas antiteroristinės operacijos režimas, o Rusijos prezidentas V. Putinas „Wagner“ boso ginkluotą maištą pavadino išdavyste ir pažadėjo ginti žmones ir Rusiją. Vėliau Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka teigė, kad per derybas sutarė su J. Prigožinu dėl „Wagner“ judėjimo sustabdymo, o samdinių vadas paskelbė, jog jo pajėgos „sukasi atgal“. Kremlius pranešė, kad „Wagner“ lyderis išvyks į Baltarusiją, o jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla bus nutraukta.
27 d. Prancūzijoje policijai sustabdžius vieną automobilį ir nušovus jį vairavusį septyniolikmetį, šalyje prasidėjo smurtiniai protestai, kuriuos ištisas savaites stengėsi sustabdyti gausios policijos pajėgos. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių. Nahelio M. nužudymas ir po jo kilusios riaušės iškėlė Prancūzijoje nepatogių klausimų apie policijos žiaurumą, gyvenimo sąlygas priemiesčiuose ir integraciją intensyviai daugiakultūrėje visuomenėje.
28 d. Prie pagrindinės Stokholmo mečetės protestuotojas degino Korano puslapius, išprovokuodamas Turkijos pasmerkimą. Tokių protestų būta ir vėliau, ne tik Švedijoje, bet ir Danijoje. Visi jie sulaukė musulmonų pasaulio pasmerkimo. Danija metų pabaigoje priėmė įstatymą, draudžiantį tokius veiksmus.
Liepa
3 d. Hagoje atidarytas tarptautinis biuras, tirsiantis agresijos nusikaltimus Rusijos invazijos į Ukrainą metu – tai pirmas žingsnis link galimo specialiojo tribunolo įsteigimo Maskvos vadovybei teisti.
4 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė liekantis vadovauti Aljansui iki 2024-ųjų spalio. Ši žinia pakurstė spėliones dėl jo įpėdinio. Susidomėjimą aukščiausiu NATO postu yra išreiškę buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis.
7 d. Po įnirtingo ginčo dėl migracijos atsistatydino ilgametis Nyderlandų premjeras M. Rutte. Ilgiausiai pareigas einantis šios šalies lyderis kiek vėliau pareiškė, kad po rinkimų pasitrauks iš politikos.
10 d. NATO patvirtino regioninius gynybos planus, jie daug detaliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje su R. T. Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo.
11 d. Vilniuje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. V. Zelenskis atvyko į Vilnių. Be kita ko, jis dalyvavo renginyje, kur skambant Ukrainos himnui Lukiškių aikštėje buvo iškelta bėgikų iš mūšio lauko Ukrainoje atgabenta sušaudyta vėliava. J. Bidenas Vilniuje susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. NATO Vilniuje sutarė dėl 2 proc. BVP „grindų“ gynybai. Vilniuje tęsiantis NATO viršūnių susitikimui, į pirmąjį posėdį rinkosi Aljanso ir Ukrainos taryba.
12 d. Būdamas 94 metų Prancūzijoje mirė garsus čekų rašytojas Milanas Kundera, romano „Nepakeliama būties lengvybė“ (Nesnesitelna lehkost byti) autorius.
16 d. Mirė britų ir prancūzų dainininkė ir aktorė Jane Birkin (Džein Birkin).
17 d. Ant rusų pastatyto Krymo tilto įvykus sprogimams, juo sustabdytas eismas. Po kelių dienų Ukraina pranešė, kad jos pajėgos sėkmingai įvykdė operaciją Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, rusų primestai valdžiai pranešus, jog dėl gaisro kariniame objekte pradėta masinė civilių evakuacija.
21 d. Likus dviem savaitėms iki 97-ojo gimtadienio mirė amerikiečių dainininkas Tony Bennettas (Tonis Benetas).
23 d. Rinkimuose Ispanijoje nė viena partija negavo daugumos parlamente, nors apklausos prognozavo dešiniojo sparno Liaudies partijos (PP) pergalę. Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų konservatorių lyderis nesėkmingai bandė užsitikrinti pakankamą parlamento paramą savo vyriausybei, bet galiausiai lapkritį Ispanijos ministru pirmininku buvo patvirtintas socialistas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas), iki šiol stovėjęs prie vyriausybės vairo.
24 d. Socialinis tinklas „Twitter“ pristatė naują logotipą: vykdant platesnę prekės ženklo pertvarką, vietoje mėlyno paukštelio dabar naudojamas simbolis „X“. Nuo tada, kai Elonas Muskas (Ilonas Maskas) 2022-ųjų spalį įsigijo „Twitter“, platformos reklamos verslas iš dalies sugriuvo, nes rinkodaros specialistai nusivylė masiniais atleidimais, dėl kurių nusilpo turinio moderavimas, taip pat E. Musko valdymo stiliumi. Lapkritį iš socialinio tinklo „X“ pasitraukė garsūs reklamuotojai po to, kai E. Muskas platformoje išreiškė pritarimą antisemitinei sąmokslo teorijai.
26 d. Mirė airių popmuzikos dainininkė Sinead O'Connor. Jai buvo 56 metai.
Rugpjūtis
4 d. Rusijos teismas skyrė Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui 19 metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu. Pasak jo sąjungininkų šalyje ir užsienyje, nauji kaltinimai ir nuosprendis yra bausmė už jo darbą. Gruodžio pradžioje susirūpinta dėl jo buvimo vietos, tarptautinė bendrija išreiškė susirūpinimą dėl jo dingimo, Kremlius tai pavadino politiniu kišimusi. Gruodžio gale paskelbta, kad jis perkeltas į įkalinimo įstaigą Arktyje.
8 d. Havajuose kilo pragaištingas gamtinis gaisras, šioje JAV valstijoje sunaikinęs istorinį Lahainos miestą. Jis pareikalavo beveik 100 gyvybių. Tai tapo viena iš daugiausiai gyvybių kainavusių nelaimių Havajų istorijoje.
20 d. V. Zelenskis atvyko į Nyderlandų karinių oro pajėgų bazę, o Nyderlandų premjeras patvirtino, kad Ukrainai bus perduoti naikintuvai F-16. Vėliau Ukrainos prezidentas išvyko į Daniją, patvirtinusią, kad perduos Kyjivui naikintuvų F-16. Šių šalių vadovaujama Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija pareiškė, kad padės mokyti ukrainiečių lakūnus po to, kai gegužės mėnesį tam pritarė JAV. Pareigūnai tikisi, kad pilotai bus pasirengę jau kitų metų pradžioje.
23 d. Rusijoje sudužus privačiam lėktuvui žuvo 10 žmonių, įskaitant samdinių grupuotės „Wagner“ vadą J. Prigožiną. Maskva tik po kelių dienų patvirtino jo žūtį, o mėnesio gale paskelbta apie privačią atsisveikinimo su J. Prigožinu ceremoniją. V. Putinas joje nedalyvavo. JAV žiniasklaida gruodį paskelbė, kad J. Prigožino nužudymo organizatorius galėjo būti V. Putino dešinioji ranka.
24 d. Japonija pradėjo išleidinėti aušinimo vandenį iš avariją patyrusios Fukušimos atominės elektrinės, kurio nuo 2011 metų katastrofos susikaupė 1,34 mln. tonų. Elektrinės operatoriaus TEPCO pateikti duomenys rodo, kad leidžiant vandenį iš Fukušimos AE radioaktyvumo lygis jūroje saugių ribų neviršija, tačiau Kinija, ne kartą kritikavusi sprendimą išleisti vandenį iš elektrinės, uždraudė visą Japonijos jūrų gėrybių importą. Vėliau tokį žingsnį žengė ir Rusija. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pripažino, kad vanduo, kurį Japonija išleidžia į aplinką, yra saugus.
Rugsėjis
10 d. Maroke per stiprų žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 2,1 tūkst. žmonių.
19 d. Azerbaidžanas paskelbė pradėjęs antiteroristines operacijas ginčijamame Kalnų Karabache, kur beveik prieš trejus metus kariavo su Armėnija. Jau kitą dieną Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pareiškė, kad atgavo armėnų separatistų kontroliuotą Kalnų Karabachą. Po kelių dienų separatistinio Kalnų Karabacho vadovas pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo. Mėnesio gale Armėnija paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho jau pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.
21 d. Lenkija pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai, išsiskyrus sąjungininkių nuomonėms svarbiu Kyjivo kovos su Rusijos invazija momentu. Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėliau sakė, kad buvo neteisingai suprastas. Ekspertai tvirtino, kad tai – artėjančių parlamento rinkimų retorika. Kalbėdamas Jungtinėse Tautose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidariomis ir taip netiesiogiai remia Rusiją, o Lenkija priėmė šias pastabas kaip nukreiptas į Varšuvą.
28 d. Mirė airių ir britų aktorius seras Michaelas Gambonas (Maiklas Gembonas). Aktoriaus, geriausiai žinomo dėl Albo Dumbldoro vaidmens virtinėje filmų apie Harį Poterį, artimieji sakė, kad pneumonija sirgęs vyras mirė ramiai, artimųjų apsuptyje.
30 d. Slovakijoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose pergalę šventė buvusio premjero Roberto Fico kairioji partija „Smer-SD“, kuri žadėjo nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikavo ES bei NATO. Netrukus Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai. Naujoji Slovakijos vyriausybė lapkritį laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. R. Fico grįžo į valdžią ir ketvirtą kartą perėmė ministro pirmininko kėdę.
Spalis
2 d. Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
3 d. Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Pierre'ui Agostini (Pjerui Agostiniui), Ferencui Krauszui iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkei Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.
4 d. Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui I. Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
5 d. 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.
6 d. Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.
7 d. Gazos Ruožą kontroliuojanti palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Per išpuolį Izraelyje žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, palestiniečių kovotojai taip pat pagrobė apie 250 žmonių, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože. Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį taikinių palestiniečių anklave bombardavimą ir antžeminę invaziją. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 21 110 žmonių. Lapkritį pavyko susitarti dėl laikinų paliaubų, per kurias paleista dalis įkaitų ir Izraelyje kalintų palestiniečių. Nuogąstavimai dėl didėjančios humanitarinės krizės apgultoje teritorijoje sustiprino raginimus nutraukti karo veiksmus, o incidentai, susiję su Irano remiamų sukilėlių grupuočių, kurios solidarizuojasi su „Hamas“, išpuoliais, sukėlė baimę dėl platesnio regioninio konflikto.
8 d. Pranešta apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta vienam Kinijos laivui, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras buvo rastas incidento vietoje. Spalio 10-ąją suomių vyriausybė paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.
9 d. Šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko Harvardo universiteto profesorei Claudiai Goldin (Klaudijai Goldin) už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje.
14 d. Naujojoje Zelandijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo centro dešiniųjų Nacionalinė partija. Premjeru tapo buvęs verslininkas Christopheris Luxonas (Kristoferis Liuksonas). Per šiuos rinkimus rinkėjai nutraukė šešerius metus trukusį centro kairiųjų leiboristų vyriausybės valdymą.
15 d. Lenkijoje įvyko parlamento rinkimai. Aštuonerius metus valdžioje buvusi dešiniojo sparno partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Nors buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero Donaldo Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui (Mateušui Moraveckiui) buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Galiausiai jo kabinetas nesulaukė pakankamai palaikymo Seime. Gruodį D. Tusko vyriausybę patvirtino Seimas, po to ji buvo prisaikdinta prezidentūroje.
22 d. Po dešimtmečius besikartojančių fiskalinių krizių, kurias lėmė skolos, prastas finansų valdymas ir nepastovi valiuta, triženklės infliacijos krečiamoje Argentinoje surengti prezidento rinkimai. Pirmame ture daugiausiai rinkėjų palaikymo sulaukė ekonomikos ministras Sergio Massa (Serchijus Masa) ir libertaras Javieras Milei, siūlę labai skirtingas vizijas ekonominio nestabilumo purtomai šaliai. Po bemaž mėnesio surengtame antrame prezidento rinkimų ture, surinkęs 55,7 proc. balsų, J. Milei aplenkė savo varžovą, už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų. Gruodžio 10 dieną jis buvo prisaikdintas Argentinos prezidentu, o į ceremoniją susirinko virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Ukrainos vadovą V. Zelenskį.
28 d. Mirė Matthew Perry (Metjus Peris), televizijos hito „Draugai“ (Friends) žvaigždė. Jam buvo 54 metai. Po kelių savaičių paskelbti skrodimo rezultatai parodė, kad aktorius mirė nuo ūmaus anestetiko ketamino poveikio.
Lapkritis
6 d. Kelios dešimtys transporto įmonių savininkų užblokavo tris pagrindinius Lenkijos sienos su Ukraina perėjimo punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės. Vėliau protestas išplėstas, prie vairuotojų prisijungė ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos. Kyjivas gruodžio gale paskelbė, kad vilkikų vairuotojai nutraukė krovinių blokadą prie bendros šalių sienos.
9 d. Latvijos parlamente per paskutinį svarstymą priimtas su partnerystės institucijos įkūrimu susijusių įstatymų paketas. Naujoji teisinė partnerystės institucija galės būti taikoma ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius.
13 d. Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas surengė savo vyriausybės pertvarką ir be kita ko atleido vidaus reikalų sekretorę Suellą Braverman. Naujuoju vidaus reikalų sekretoriumi tapo Jamesas Cleverly, iki tol dirbęs užsienio reikalų sekretoriaus poste. Vadovauti Užsienio reikalų ministerijai paskirtas buvęs premjeras Davidas Cameronas.
17 d. Įmonė „OpenAI“, prieš metus paleidusi pokalbių robotą „ChatGPT“, pranešė, kad atleido generalinį direktorių Samą Altmaną (Semą Oltmaną) – kertinį veikėją dirbtinio intelekto revoliucijoje. Keliomis dienomis vėliau JAV technologijų milžinė „Microsoft“ pranešė jį samdanti. Visgi po kelių dienų paskelbta, kad jis grįžta į savo pareigas „OpenAI“.
18 d. Suomija uždarė keturis iš aštuonių rytinių sienos su Rusija perėjimo punktų, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkus akis prieš nelegalius migrantus. Palaipsniui – nors ir kuriam laikui – uždaryti visi sienos perėjimo punktai. Rusija neigė siunčianti migrantus prie Suomijos sienos.
22 d. Olandai balsavo rinkimuose, pakeisiančiuose šalies politinį kraštovaizdį po rekordiškai ilgo ministro pirmininko M. Rutte valdymo. Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) laimėjo daugiausiai vietų parlamente. Iki gruodžio pabaigos naujos vyriausybės formavimo procesas dar nebuvo pasibaigęs.
23 d. Paskelbta, kad Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis. Ekspertai mano, kad pavogtos knygos atsidūrė Rusijoje, kur bent dalis jų buvo parduota per paskubomis surengtus aukcionus Maskvoje.
23 d. Dubline po peiliu ginkluoto vyro išpuolio į ligoninę išvežti penki žmonės, tarp kurių – mažiausiai trys vaikai. Išpuolis buvo įvykdytas prie Dublino centre esančios mokyklos. Po to protestuotojai susirėmė su policija, padeginėjo transporto priemones ir plėšė parduotuves. Airijos policija pareiškė, kad smurtas buvo dešimtmečius neregėto masto.
29 d. Eidamas 101 metus mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris). Vieno įtakingiausių diplomatų per Jungtinių Valstijų istoriją mirtis pasaulyje sukėlė prieštaringas reakcijas. Pasaulio lyderiai velionį gyrė kaip įgudusį JAV interesų gynėją, bet socialinėje žiniasklaidoje daug kas jį vadino karo nusikaltėliu, sukėlusių ilgalaikių neigiamų padarinių visame pasaulyje.
30 d. Dubajuje prasidėjo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais COP28, kuriame šalys raginamos sparčiau mažinti planetą šildančių išmetamųjų teršalų kiekį ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. JT paskelbė, kad šie metai bus karščiausi iš visų kada nors užfiksuotų, ir pareikalavo imtis skubių veiksmų, kad būtų pažabotas pasaulinis atšilimas ir jo sukelta destrukcija. Po dviejų savaičių įtemptų derybų COP28 šalys priėmė pirmąjį JT susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulis raginamas atsitraukti nuo iškastinio kuro. Susitarime yra griežtesnių formuluočių, raginama atsitraukti nuo iškastinio kuro, tačiau vis tiek nevartojamas terminas „palaipsniui atsisakyti“. Pasaulio lyderiai susitarimą pavadino istoriniu.
30 d. Po ilgos ligos mirė airių ir britų grupės „The Pogues“ dainų autorius ir vokalistas Shane'as MacGowanas. Jam buvo 65 metai.
Gruodis
2 d. Paryžiaus centre asmuo, Prancūzijos teisėsaugai žinomas kaip radikalus islamistas, turintis psichikos sutrikimų, peiliu subadė vokiečių turistą ir sužeidė du žmones, o po to buvo suimtas.
6 d. Žurnalas „Time“ metų žmogumi paskelbė JAV popmuzikos žvaigždę Taylor Swift (Teilor Svift), pavadinęs šią muzikos ikoną „savo pačios istorijos heroje“.
7 d. Rusijos aukštieji parlamento rūmai paskyrė kitų prezidento rinkimų datą – 2024 metų kovo 17 dieną. Nuspręsta, kad balsavimas vyks tris dienas, nors ši praktika sulaukė daug kritikos dėl skaidrumo stygiaus. Kitą dieną V. Putinas pareiškė, kad dalyvaus rinkimuose, kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.
8 d. Olimpinių žaidynių vadovai leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis 2024 metų olimpiadoje Paryžiuje su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje. Kyjivas pažėrė kritikos šiam sprendimui.
10 d. Egipte prasidėjo prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo dabartinis prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis). Jis užsitikrino naują šešerių metų kadenciją surinkęs 89,6 proc. balsų.
12 d. Programišių ataka prieš pagrindinę Ukrainos telekomunikacijų bendrovę „Kyjivstar“ nulėmė didelio masto ryšių ir interneto sutrikimus, pranešė kompanija. Dėl šios atakos Ukraina kaltina Rusiją.
14 d. Europos Sąjungos vadovai sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. Bendrijos lyderiai taip pat sutarė suteikti kandidato statusą Sakartvelui. Atitinkamas rekomendacijas lapkritį pateikė EK. Vis dėlto Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo Vengrija.
17 d. Serbijoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose dar vieną kadenciją laimėjo prezidento Aleksandaro Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS). Po rinkimų vyko protestai dėl kaltinimų klastojimu. Tarptautinės stebėtojų organizacijos taip pat pranešė apie pažeidimus, o kelios Vakarų šalys išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų proceso. Serbija paskelbė planuojanti 30 rinkimų apylinkių surengti pakartotinius rinkimus.
18 d. Vatikanas pritarė tos pačios lyties porų laiminimui, tačiau pabrėžė, kad bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu. Tai nekeičia Katalikų bažnyčios pozicijos tos pačios lyties asmenų santuokos ar sąjungos klausimu. Bažnyčia aiškina, kad santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris su tikslu susilaukti vaikų.
18 d. Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas. Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių.
19 d. Mažiausiai 131 žmogus žuvo per žemės drebėjimą Kinijos šiaurės vakaruose. Per drebėjimą sugriuvo daug namų, regione buvo smarkiai apgadinti keliai, nutrauktas elektros tiekimas ir ryšiai. Daugelis gyventojų per drebėjimą puolė į gatves. Šis žemės drebėjimas buvo pražūtingiausias Kinijoje nuo 2014 metų.
21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė futbolo klubinių varžybų ateičiai svarbų sprendimą: nurodė, kad futbolą valdančios organizacijos UEFA ir FIFA, blokuodamos planus sukurti atskirą Superlygą, pažeidė ES konkurencijos teisę. ESTT sprendimo santraukoje pabrėžiama, kad sprendimas nebūtinai reiškia, jog Superlygos projektas dabar turėtų būti patvirtintas. Europos Superlygos rėmėjai netrukus po to paskelbė apie naujo 64 komandų futbolo turnyro planus, bet nemaža dalis Europos futbolo bendruomenės išreiškė solidarumą su UEFA. FIFA vadovas pareiškė, kad ES teismo sprendimas nieko nereiškia.
21 d. Čekijos sostinės universitete užpuolikas nušovė 13 žmonių, o paskui nusišovė. Per didžiausias šaudynes Čekijoje, įvykusias Karolio universiteto Menų (Filosofijos) fakultete, taip pat buvo sužeista daugiau kaip 20 žmonių.
27 d. Eidamas 82-uosius metus mirė Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), viena svarbiausių pastarųjų trijų dešimtmečių Vokietijos politinio gyvenimo figūrų.
27 d. Mirė Jacques'as Delors'as (Žakas Deloras) – buvęs Europos Komisijos vadovas ir vienas pagrindinių euro valiutos kūrėjų. Jam buvo 98 metai.
