Naujajam valstybės vadovui, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, didžiausias rūpestis bus besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.
Devynių kandidatų grupėje pirmauja du aukščiausio rango politikai: buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto iš Žaliųjų partijos, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šie du kandidatai greičiausiai tarpusavyje susikaus vasario 11 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
„Kitas respublikos prezidentas pirmiausia bus Vakarų prezidentas, NATO prezidentas, o vieni svarbiausių mūsų santykių yra partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis“, – neseniai duodamas interviu televizijai sakė A. Stubbas.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
Helsinkis nurodė, kad Maskva stumia migrantus vykdydama hibridinę ataką, siekiant destabilizuoti Suomiją. Lapkričio mėnesį Šiaurės šalis uždarė savo rytinę sieną.
Panašios užsienio politikos nuostatos
Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.
Dabartinis prezidentas Sauli Niinisto kadaise didžiavosi artimais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau tapo vienu aštriausių jo kritikų.
Visi kandidatai į prezidentus pasisako ir už Suomijos savarankiškumą, ir už jos, kaip NATO narės, vaidmenį, sakė Helsinkio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Hanna Wass.
„Atrodo, kad visi jie turi tvirtą idėją, pabrėžiančią savarankiškumą; kad ateityje Suomija turėtų savarankiškai rūpintis savo gynyba ir aktyviai prisidėti prie bendros Europos gynybos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Tamperės universiteto užsienio politikos profesorius Tuomas Forsbergas teigė, kad visi kandidatai laikosi panašių užsienio politikos nuostatų.
„Tai bus labiau susiję su asmenybės rinkimu, kai vertinamas asmens patikimumas ir tvirtumas, jo kaip užsienio politikos lyderio savybės, tam tikros vertybės ir kiti dalykai, kuriems jis atstovauja“, – sakė jis AFP.
Skiriasi politinė kilmė
Pirmadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ paskelbtoje viešosios nuomonės apklausoje pirmavo A. Stubbas su 22 proc. paramos, o antras buvo P. Haavisto su 20 procentų.
„Jie abu turi daug patirties tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, o tai rinkėjai, atrodo, vertina labiausiai, – sakė H. Wass. – Jie jau seniai žinomi kelių kartų atstovams.“
Nors P. Haavisto ir A. Stubbas yra panašių politinių pažiūrų, tačiau, kaip pažymėjo T. Forsbergas, jų politinė kilmė skiriasi.
„Jų biografija ir vertybės (...) laikomos gana skirtingomis, nes A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas, nors Haavisto stengiasi pabrėžti, kad jame nėra nieko raudono, kad jis, kaip žaliasis, pasirinko vidurio kelią“, – kalbėjo profesorius.
Antrojo turo metu rinkimų debatai gali būti lemiami, pridūrė T. Forsbergas.
Nuo lyderių nedaug atsilieka kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas) su 18 proc. ir Centro partijos remiamas buvęs eurokomisaras Olli Rehnas su 12 procentų.
Pasak T. Forsbergo, J. Halla-aho ir O. Rehnas vis dar gali patekti į antrąjį turą. Tačiau jis pridūrė, kad J. Halla-aho greičiausiai nelaimėtų antrojo turo, nes yra laikomas per daug priešinančiu visuomenę.
Kadangi vyrauja visuotinis skepticizmas dėl to, ką galima pasiekti per parlamentinę politiką, suomiai yra linkę labiau tikėti prezidento institucija, sakė H. Wass.
„Prezidentas laikomas stipriu veikėju, kuriuo žmonės pasitiki“, – pridūrė ji.
Rinkėjų aktyvumas Suomijos prezidento rinkimuose paprastai siekia apie 70 procentų.
