Tikriausiai todėl yra taip sunku juos palikti vienus. Nesvarbu, ar paliekate juos dienai, ar tiesiog einate į tualetą, yra didelė tikimybė, jog jie žiūrės į jus taip, lyg atrodytų, kad išeinate visam laikui. Jų akys padidėja, jie pradeda inkšti, atrodo, kad jie mano, jog dabar jau viskas – jie amžinai bus vieni.
Jų širdgėla išnyksta tik tuomet, kai pagaliau grįžtate, kaip tikriausiai mano keturkojai, iš per ilgai trukusios kelionės į nežinomybę. Kodėl taip nutinka? Ar šunys nesupranta, kad jų šeimininkai grįš? O svarbiausia, ar galima ką nors padaryti, kad jie taip nebijotų?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, „IFLScience“ susisiekė su Jungtinės Karalystės „Battersea Dogs & Cats Home“, organizacija, kuri visoje šalyje priglaudžia kates ir šunis, ir suranda jiems naujus namus. Jų šunų elgesio ir gerovės komanda (CBWT) į klausimus atsakė su mielu noru, tačiau perspėjame, perskaičius jų atsakymą, tikriausiai niekada nebenorėsite palikti savo augintinio vieno.
Įsivaizduokite: jūs atsisveikinote su jais, jūs išeinate pro duris, jūsų nebėra. Šuo tai supranta ir staiga pradeda jausti labai daug streso.
„Kai pakyla streso lygis, padažnėja šuns širdies pulsas, kvėpavimas, padidėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekis kraujyje“, – „IFLScience“ žurnalistams teigė CBTW atstovai.
Jie pažymi: „Daugumai šunų, paprastai, pats sunkiausias būna pirmasis pusvalandis po jūsų išėjimo. Tačiau kai kurie augintiniai stresą gali jausti net ir visą laiką, kol jūsų nėra.“
Patys dažniausi skausmingos izoliacijos požymiai yra protesto „vokalizacijos“ ir „destruktyvus elgesys“, tačiau kiti ženklai yra kiek subtilesni. Tai, kad šuo patiria labai daug streso išduoda ir pastovus vaikščiojimas iš vienos vietos į kitą ir neįprastai padidėjęs seilėjimasis. Didelė tikimybė, kad jie šlapinasi ant grindų, nes tai padeda jiems numalšinti stresą.
Atrodo, kad šunys niekada nepripranta prie to, kad jums reikia išeiti. Po kurio laiko jie pradeda atpažinti tam tikrą jūsų elgesį, pavyzdžiui, jeigu einate link durų, ieškote savo raktų, užsirakinate vonios kambaryje ir t. t. Tai leidžia jiems suprasti, kad jūs tuojau dingsite ir jie pradeda panikuoti anksčiau.
„Šunys yra socialūs gyvūnai, taigi sunku suprasti, ką jie galvoja, kai paliekate juos vienus“, – pridūrė CBWT. Deja, jie nėra labai geri pašnekovai, todėl neįmanoma jų to tiesiog paklausti. Nėra aišku, ar jiems atrodo, kad paliekame juos amžiaus, ar jie tiesiog yra labai reiklūs gyvūnai. Galbūt kai kurie jų vienatvės visiškai nebijo, ir jiems tiesiog pasidaro nuobodu, kai namie nėra šeimininko.
Visai kaip ir jų šeimininkai, vieni keturkojai su stresu tvarkosi geriau, kiti – prasčiau. Kraštutiniais atvejais, kai šunys yra paliekami vieni ilgam laikui, be tinkamų priemonių jų dėmesiui nukreipti, šunims gali išsivystyti nerimo sutrikimas ir depresija. Tačiau kaip teigia CBWT, kai kurie šunys bei veislės patiria mažiau streso, kai savo kankinančia patirtimi gali pasidalinti su kitu šunimi. Žinoma, tam daug įtakos turi ir pačių šunų savybės.
Ar emociškai stiprus šuo padėtų daug daugiau nerimaujančiam šuniui ištverti jo šeimininko dingimą? Tikriausiai, tačiau tai priklauso nuo to, ar pastarasis reaguoja į pirmojo ramybę. Specialistų komanda taip pat pabrėžė, kad kai kuriais atvejais, šuo gali išmokti nerimauti iš kito šuns, taigi draugo įsigijimas gali tik pabloginti situaciją. Deja, tai nuspėti yra labai sunku. Beveik neabejotina, kad vyresnio šuns gebėjimas būti namie vienam, priklauso nuo jo patirčių su vienatve jaunystėje.
„Visus individus įmanoma išmokyti, kad būti paliktam vienam yra normalu, jeigu to yra mokoma pačiu svarbiausiu socializacijos periodu, kai šuniukui yra maždaug 3–14 savaičių, – teigė CBWT. – Tai įmanoma padaryti iš lėto ir palaipsniui didinant laiką, kai jie yra paliekami vieni, kad kaskart jis būtų vis ilgesnis ir ilgesnis.“
Kitaip tariant, kai šuniukas vis dar mažas, staiga nepalikite jo vieno ilgam laikui. Pakeisti vyresnių šunų įpročius yra sunkiau, tačiau toks pat metodas gali padėti ilgainiui pagerinti situaciją. Vėlgi, rezultatai gali skirtis. Taigi ką galite padaryti, kad jiems padėtumėte? „Woodgreen“, dar viena gyvūnų prieglauda, siūlo paruošti „vienas namuose dėžutę“ – dėžę, kurioje būtų minkštų žaislų, neapdirbtos odos kramtukas arba kiaulės ausis, keli į laikraštį suvynioti šunų sausainiai, tualetinio popieriaus ritinėlių ir kitų panašių daiktų.
Kai ruošiatės palikti namus, duokite dėžę jiems ir leiskite keturkojui po ją raustis. Tuomet užtikrintai išeikite.
„Woodgreen“ interneto tinklalapyje rašoma: „Kai pirmą kartą tai darysite, palikite juos tik trumpam, mažiau nei 20-čiai minučių. Kai tik grįšite namo, dėžę, kartu su daiktais, kuriuos šuo iš jos išsiėmė, iškart paimkite ir paslėpkite.“
Taip šuo supras, kad šiuos skanėstus jis gaus tik tada, kai jūs turite išeiti. Laikui bėgant, jų pasitikėjimas augs, ir jūs galėsite palikti namus vis ilgesniam laikui, o jie, tikėtina, bus daugiau ar mažiau patenkinti savo prasiblaškymo dėže. Padėti galite ir užtraukdami langų užuolaidas, kad jų neblaškytų vaizdas, kaip jūs nueinate.
Taigi, jeigu turite šunį, geriausias laikas juos pratinti prie trumpų vienatvės periodų yra tada, kai jie dar tėra maži šuniukai. Pirmą kartą uždarydami duris, kai paliekate juos vienus, pasistenkite negalvoti, kad jie drebės iš baimės, ar kad juos apims liūdesys ir abejonės. Tikriausiai geriausia įsivaizduoti jūsų laukiantį kakofonišką sutikimą, kurį girdėsite kaskart grįžę namo.
Iš kitos pusės, katėms tikriausiai labai patinka, kai paliekate jas vienas: nėra geresnio laiko planuoti žmonijos sužlugdymą, kai niekas jų nemato.
