Neramios Rytų Afrikos valstybės naujasis lyderis turėjo būti išrinktas dar 2021 metų vasarį, bet šis žingsnis buvo ne kartą atidėtas, Somalio politiniams lyderiams nesutariant dėl rinkimų proceso.
Vidaus nesantaika
Priešprieša peraugo į smurtą, kai prezidentas Mohamedas Abdullahi Mohamedas, dar žinomas kaip Farmajo, pratęsė savo kadenciją, o jo oponentai pasmerkė, anot jų, konstitucijai prieštaraujantį valdžios užgrobimą.
Prezidentas pavedė savo premjerui organizuoti naujus rinkimus, bet šis uždavinys nulėmė abiejų lyderių nesantaiką, todėl viltis, kad balsavimas įvyks, dar labiau išblėso.
Krizė paralyžiavo vyriausybę kaip tik tokiu metu, kai labai reikalingas stabilumas, siekiant atremti opiausius iššūkius, sako analitikai.
„Šie metai Somaliui išties buvo prarasti“, – sakė strateginių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) analitikas Omaras Mahmoodas (Omaras Mahmudas).
„Šie seniai laukiami rinkimai buvo skaldantys. Susitaikymas yra pats aktualiausias iššūkis, – pridūrė jis. – Sunku siekti pažangos atliekant kai kuriuos techninius darbus... reikalaujančius tam tikro lygio bendradarbiavimo.“
Farmajo prezidentavimas padidino įtampą tarp centrinės vyriausybės ir kai kurių valstijų, ypač Džubalando, peraugusią į konfliktuojančių stovyklų susirėmimus.
Prezidentas buvo kaltinamas besinaudojantis Somalio saugumo pajėgomis savo tolesnėms politinėms ambicijoms stumti.
Mogadiše įsikūrusio strateginių studijų instituto „Hiraal“ vykdomoji direktorė Samira Gaid sakė, kad valdžios susiskaldymo problema turi būti išspręsta.
Saugumo strategija
Naujasis prezidentas susidurs su panašia grėsme, kokia jau ilgiau kaip dešimtmetį persekiojo ankstesnes vyriausybes – daug žmonių gyvybių nusinešančiais ir nesiliaujančiais džihadistų judėjimo „al Shabaab“ išpuoliais.
Kovą Jungtinės Tautos atnaujino nuo 2007 metų Somalyje veikiančių Afrikos Sąjungos pajėgų, turinčių 20 tūkst. karių, mandatą teikti pagalbą tarptautinės bendrijos remiamai vyriausybei, kovojančiai su džihadistais, palaikančiais ryšius su teroristų tinklu „al Qaeda“.
Pertvarkyta misija, žinoma kaip ATMIS, ketina imtis aktyvesnių veiksmų, palyginus su padėtimi pastaraisiais metais. Tikimasi, kad tai padės maždaug iki 2024 metų pabaigos Afrikos Sąjungos kontingentą palaipsniui visiškai išvesti.
S. Gaid sakė, kad naujas prezidentas gali iš naujo derėtis dėl Farmajo pasirašyto susitarimo kai kurių punktų, nes jis buvo sudarytas „tokiu metu, kai Somalio vadovybė iš tikrųjų nebuvo susitelkusi į saugumo imperatyvus“.
Somalio tarptautiniai rėmėjai perspėjo, kad ilgai užsitęsusios vidaus rietenos dėl rinkimų atitraukė dėmesį nuo „al Shabaab“ grėsmės. Tai leido džihadistams sustiprinti savo pozicija kaimiškose vietovėse ir pastaraisiais mėnesiais vėl suintensyvinti atakas.
Pasak O. Mahmoodo, naujas lyderis taip pat galėtų mėginti spręsti islamistų problemą labiau politinėmis priemonėmis ir galbūt netgi sudaryti atmosferą potencialiam dialogui.
„Iš pat pradžių bus labai svarbu, kokį signalą pasiųs naujoji administracija, kokį toną užduos“, – sakė jis.
„Net jeigu „al Shabaab“ šiuo metu nepasiruošusi, tai būtų tam tikras kanalo atvėrimas... pakloti pamatus“ bet kokiam dialogui, konstatavo analitikas.
„Šiam procesui reikia labai daug laiko“, – pridūrė O. Mahmoodas.
