Skaičiai dar blogesni, jei pažvelgtume į ekstremalias orų sąlygas. 10 proc. turtingų pasaulio žmonių prisideda prie karščio bangų padidėjimo 7 kartus daugiau nei vidutinis žmogus.
Dėl sausros tokiose vietose kaip Amazonės atogrąžų miškai, jų indėlis yra 6,5 kartus didesnis nei vidutinio asmens.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, rodo, kad klimato poveikis nebėra susijęs tik su skirtumais tarp šalių.
Didžiulė nelygybė egzistuoja ir pačiose šalyse – turtingi asmenys JAV, Kinijoje ir Europoje daro didžiulį poveikį ekstremalioms klimato sąlygoms, kurios paliečia pažeidžiamas bendruomenes visame pasaulyje.
Turtingųjų išmetamos emisijos peržengia ribas
Tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją, jog turtingų amerikiečių ir kinų išmetamos emisijos yra susijusios su dvigubai ar trigubai didesniais karščio bangų skaičiais jau dabar sunkumų patiriančiuose regionuose, pvz., Amazonėje, Pietryčių Azijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse.
Vietoj to, kad tiesiog lygintų šalis, tyrėjai išnagrinėjo, kaip skirtingos pajamų grupės šalyse veikia klimato kaitą. Atotrūkis tarp turtingųjų ir vidutines pajamas generuojančių asmenų yra didžiulis.
Amerikoje 10 proc. turtingiausių gyventojų išmeta maždaug 3 kartus daugiau emisijų nei vidutinis amerikietis ir 17 kartų daugiau nei vidutinis pasaulio gyventojas.
Itin turtingų gyventojų skaičiai dar labiau šokiruoja. 1 proc. turtingiausių JAV gyventojų prisideda prie visuotinio atšilimo 53 kartus daugiau nei paprasti gyventojai. O 0,1 proc. turtingiausiųjų – net 190 kartų daugiau.
Tuo tarpu 10 proc. turtingiausių Kinijos gyventojų išmeta apie 4 kartus daugiau teršalų nei įprastas asmuo, o 10 proc. turtingiausių Indijos gyventojų išmeta teršalų 1,2 karto daugiau nei vidutinis pasaulio gyventojas, nors bendras Indijos išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už pasaulio vidurkį.
Nuo karščio bangų iki sausrų: poveikio stebėjimas
Tyrėjai sukūrė alternatyvius klimato scenarijus, klausiant, kaip atrodytų šiandienos klimatas, jei šios turtingos grupės nuo 1990 m. nebūtų išmetusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tai leido jiems susieti konkrečius klimato poveikius tiesiogiai su konkrečiomis teršėjų grupėmis.
Kalbant apie ekstremalius karščius, jie nustatė, kad turtingiausių 10 proc. pasaulio gyventojų išmetamos dujos dramatiškai padidino anksčiau retus karščio reiškinius.
Karščio bangos, kurios anksčiau pasitaikydavo tik kartą per šimtą metų, dabar dėl po 1990 m. išmestų teršalų pasitaiko daugiau nei 12 kartų dažniau, o didžiausią įtaką tam turi turtingiausi 10 proc. gyventojų.
Šis poveikis skirtinguose regionuose pasireiškia nevienodai. Amazonės regione, Pietryčių Azijoje ir Centrinėje Afrikoje dabar dėl turtingųjų išmestų teršalų kelis mėnesius iš eilės ekstremalus karštis pasitaiko iki 30 kartų dažniau.
Sausra rodo panašius modelius. Amazonė susiduria su tris kartus didesne ekstremalios sausros rizika, palyginti su 1990 m., o didžiausią dalį šio padidėjimo lemia 10 proc. turtingiausių gyventojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
