Laiške teisingumo ministrui Aleksandrui Konovalovui keturių aukų artimieji teigia, kad viceministras Michailas Galperinas netinkamas dirbti šiame poste.
Laiške, kurio ištraukas paskelbė nevyriausybinė organizacija „Teisės zona“ („Zona Prava“) artimieji rašo, kad juos „labai papiktino“ M. Galperino pozicija.
Tarp laišką pasirašiusių asmenų yra 2016 metais sugyventinio nužudytos Janos Savčiuk tėvas. Moteris nekart kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų.
Į namus priimti pareiškimo atvykusi policininkė pasakė J. Savčiuk: „Nesijaudink, jei tave nužudys, atvyksime užregistruoti įvykio.“
Praėjus penkioms minutėms po to, kai policininkė išvyko, sugyventinis nužudė J. Savčiuk.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin opi problema Rusijoje, tačiau aktyvistų pastangos pasiekti, kad būtų priimtas atskiras kovai su šeiminiu smurtu skirtas įstatymas, kol kas buvo bevaisės.
Policija paprastai nesikiša netgi brutalaus smurto atvejais.
Spalį pareiškime Europos Žmogaus Teisių Teismui teisingumo viceministras M. Galperinas nesureikšmino šios problemos masto ir sakė, kad „nešeiminio smurto problema yra kur kas opesnė.“
M. Galperinas taip pat sakė, kad esamų teisės aktų visiškai pakanka moterims apsaugoti, ir pridūrė, jog vyrai iš tiesų yra kur kas labiau pažeidžiami, nes jie paprastai nelinkę prašyti apsaugos.
Viceministras tai pareiškė po to, kai keturios nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios moterys, tarp jų Margarita Gračiova, kreipėsi į Strasbūre įsikūrusį teismą su skundu, kad Rusijos pareigūnai negali jų apsaugoti.
M. Gračiovos sutuoktinis 2017 metais nusivedė ją į mišką, ten ją kankino ir nukirto abi plaštakas. Medikams pavyko prisiūti tik vieną nukirstą galūnę.
Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį sakė, kad šalyje egzistuoja šeiminio smurto problema, bet ne Kremliaus kompetencija ją spręsti.
„Prezidento darbotvarkėje jos nėra“, – sakė jis žurnalistams.
D. Peskovas neatsakė į klausimą, ar Kremlius palaikys tyrimą M. Galperino atžvilgiu.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) praėjusių metų ataskaitoje buvo rašoma, kad Rusijos policija ignoruoja smurto artimoje aplinkoje aukas, o sušvelninus tai reglamentuojančius teisės aktus moterys tapo dar labiau pažeidžiamos.
Ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į „didžiules spragas Rusijos įstatymuose“, pavyzdžiui, faktą, kad nėra atskiro kaltinimo už „smurtą artimoje aplinkoje“, taip pat pažymi, kad šalyje gaji aukos kaltinimo kultūra. Policija į aukas žiūri „su atviru priešiškumu“, rašoma dokumente.
Ataskaitoje, parengtoje pasikalbėjus su dešimtimis šeiminio smurto aukų, aprašomi brutalaus smurto prieš moteris atvejai, įskaitant smaugimą, smūgiavimą kumščiais ir deginimą, taip pat išstūmimą pro langą ir balkoną.
