Leidinio „Naval News“ duomenimis, gruodžio 2-ąją tanklaivis „Elnija“, strategiškai svarbus Rusijos pajėgų Viduržemio jūros regione palaikymui, paliko Tartuso uostą. Kartu su juo iš uosto galimai išplaukė ir kiti laivai, rašoma „The Moscow Times“.
Viso Rusija Sirijos uoste turėjo dislokavusi penkis laivus ir vieną povandeninį laivą. Tartuse bazavosi kelios fregatos, „Kilo“ klasės povandeninis laivas ir du pagalbiniai kariniai laivai.
„Yra reali tikimybė, kad šis atsitraukimas susijęs su prastėjančia situacija Sirijoje“, – cituojamas karinės laivybos analizes skelbiantis „Droxford Maritime“. Po Rusijos laivų atsitraukimo karinė bazė Tartuse gali likti apleista, o pačius laivus, tikėtina, atsiųs į Baltijos jūrą, rašoma „Naval News“.
Tiesa, OSINT apžvalgininkas „MT Andreson“ savo „X“ paskyroje skelbia, kad bent jau gruodžio 1-ąją didžioji dalis rusų karinių laivų nepajudėjo iš uosto.
🇷🇺Med Sea Flotilla🇷🇺
— MT Anderson (@MT_Anderson) December 2, 2024
50cm 📷 from the port of 🇸🇾Tartus on 30 November 2024
Both Gorshkov class frigates, Admiral Grigorovich, Kilo class Novorossiysk and oilers Yelnya & Vyazma are in port
... and Landsat 8-9 📷 from 1 December 2024 indicate the vessels did not move overnight pic.twitter.com/V60swKWRS4
Ekspertų teigimu, jeigu Rusija nuspręstų išsaugoti šią, dar sovietų laiku menančią, bazę, tai Tartuse teks dislokuoti galingą pastiprinimą. O tai yra mažai tikėtina dėl kelių priežasčių: tam prireiktų ne vienos savaitės, o per tokį laiką sukilėliai gali pasiekti rusų karinę bazę, ir pati Rusija šiuo metu neturi pajėgų, kurias galėtų siųsti į „karštuosius taškus“ – viskas sutelkta Ukrainoje.
Dar sovietų laikų karinė bazė
Karinė jūrų bazė Tartuse, Viduržemio jūros pakrantėje, yra strateginis Rusijos objektas. Sovietų Sąjungos karinis laivynas šioje vietoje buvo dislokuotas dar 1971-aisiais. Nepaisant to, kad po imperijos griūties laivai iš ten buvo patraukti, 2012-aisiais rusų kariai grįžo į Tartusą Maskvai nusprendus įsikišti į pilietinį karą Sirijoje. Tuomet Rusijos ir Irano pajėgos palaikė ilgametį šalies diktatorių Basharą Asadą. Vyko ir strateginė kova dėl įtakos regione – Rusija stiprino savo karinį dalyvavimą norėdama iš Artimųjų Rytų išstumti JAV.
