Portalas „Euronews“ išskyrė kelis tokius paslaptingus atvejus.
JT generalinis sekretorius Dagas Hamaršeldas
Garsus švedų diplomatas Dagas Hamaršeldas žuvo 1961 m. rugsėjo 18 d. Zambijoje sudužus keleiviniam lėktuvui.
Tačiau katastrofos aplinkybės iki šiol neaiškios. Antrasis istorijoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius skrido Švedijos oro linijų bendrovės „Transair“ lėktuvu į Kongo Respubliką.
Kai įvyko katastrofa, jis buvo pakeliui į derybas dėl paliaubų tarp JT pajėgų ir Katangos, atsiskyrusios Kongo provincijos, karių. Žuvo visi 16 lėktuvu skridusių keleivių.
1962 m. atlikto tyrimo metu teigta, kad dėl katastrofos kalta piloto klaida, nes lėktuvas skrido mažame aukštyje. Tačiau 2011 m. portalas „The Guardian“ pranešė, kad esama naujų įrodymų, jog lėktuvas buvo numuštas virš Šiaurės Rodezijos (dabartinės Zambijos), o britų kolonijinė valdžia esą slėpė šį incidentą.
Jugoslavijos ministras pirmininkas Džemalas Bijedičius
Džemalas Bijedičius – Bosnijos politikas, ėjęs Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos, buvusios socialistinės valstybės Balkanuose, ministro pirmininko pareigas.
D. Bijedičius, kuris Antrajame pasauliniame kare kovojo kaip Jugoslavijos partizanas, bet išgarsėjo eidamas aukštas politines pareigas, žuvo 1977 m. Jo lėktuvas „Leerjet“ trenkėsi į Inačo kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Taip pat žuvo jo žmona Razija ir dar šeši žmonės. Dėl šio įvykio buvo kaltinamas blogas oras, tačiau tai nesutrukdė sąmokslo teorijų šalininkams įtarti grėsmingą jo konkurentų sąmokslą.
Kai kurie į D. Bijedičių žiūrėjo kaip į senstančio Tito įpėdinį. Tito vadovavo partizaniniam judėjimui ir nuo 1945 m. socialistinei valstybei. Tito mirė po trejų metų nuo gangrenos sukeltų komplikacijų, o Jugoslavija subyrėjo per kelis karus dešimtajame dešimtmetyje.
Portugalijos ministras pirmininkas Francisco Sá Carneiro
Nuo 1974 m. Gvazdikų revoliucijos žinomas Francisco Manuelis Lumbralesas de Sá Carneiro vadovavo dešiniajam Demokratiniam aljansui, kuris 1979 m. laimėjo Portugalijos visuotinius rinkimus.
Tačiau jo pergalė buvo ganėtinai trumpalaikė. Pakeliui į rinkiminį mitingą, politiko lėktuvas „Cessna“ rėžėsi į pastatą. Pirminio bendro policijos ir civilinės aviacijos pareigūnų tyrimo metu nuspręsta, kad avarija įvyko dėl variklio gedimo.
Tačiau 2004 m. atlikta moderni lėktuvo nuolaužų dalių cheminė analizė parodė, kad po pilotų kabina buvo padėta bomba.
Yra įvairių sąmokslo teorijų, kurios parodo, kad tariamo nužudymo taikinys buvo gynybos ministras Adelino Amaro da Costa, kuris keliavo kartu su F. Carneiro. Įtariama, kad jie transportavo dokumentus, susijusiais su „spalio netikėtumo teorija“ JT.
1980 m. spalio netikėtumo teorija teigia, kad Ronaldo Reagano kampanija slapta atidėjo JAV įkaitų išlaisvinimą Irane, siekdama pakenkti prezidento Jimmy Karterio perrinkimo kampanijai. Įkaitai buvo paleisti iškart po R. Reagano inauguracijos.
Atskiri JAV Kongreso tyrimai parodė, kad šiai teorijai pagrįsti nepakanka įrodymų.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis
Lechas Kaczynskis buvo Lenkijos prezidentas iki 2010 m. balandžio 10 d., kai žuvo lėktuvo katastrofoje. Katastrofa įvyko netoli Smolensko vakarų Rusijoje, žuvo visi lėktuvo 96 keleiviai.
Lėktuve, kuriuo delegacija turėjo skristi į 70-ąsias Katynės žudynių metines. Per šias žudynes Antrojo pasaulinio karo metais sovietai nužudė tūkstančius lenkų karininkų.
Lėktuvas bandė leistis Smolensko šiauriniame oro uoste tvyrant rūkui, nors buvo įspėtas apie prastas oro sąlygas ir buvo patarta nukreipti skrydį į kitą oro uostą. Lėktuvas užkliudė medžių viršūnes, pilotai prarado jo kontrolę ir nukrito į mišką netoli kilimo ir tūpimo tako.
Katastrofa turėjo didelių pasekmių Lenkijai. Dėl šios katastrofos Lenkiją apgaubė gedulas, taip pat iškilo klausimų dėl priimtų sprendimų prieš katastrofą. Tragedija taip pat sukėlė diskusijų apie Lenkijos ir Rusijos santykius, atsižvelgiant į istorinį Katynės žudynių kontekstą ir tebesitęsiančią politinę įtampą.
L. Kaczynskiui tapus nacionaline kankinio figūra, jo brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis pasinaudojo brolio mirtimi, kad įspėtų apie Rusijos kišimąsi ir piktybinę įtaką šalyje. Rusijos politikė Valerija Novodvorskaja teigė, kad L. Kaczynskį nužudė Kremlius. Ji nepateikė šio kaltinimo įrodymų.
