Namas sugriuvo – ir verksmai nutilo
Ankstų balandžio 28-osios rytą Čerkasų srities Umanės miesto Komarovo gatvės 25-ojo namo gyventojai ramiai miegojo, kai į jų namą rėžėsi rusų paleista raketa. Ji pataikė į septintąjį namo aukštą.
O aukščiausiame, devintame, aukšte tuo metu miegojo 10-metė moksleivė Alina Barčenko, jos 16-metis brolis Oleksijus Lysakas, jų 39-erių mama Iryna Barčenko, jų 68-erių močiutė Liubovė Barčenko ir giminių aplankyti atvažiavusi 43-ejų Irynos sesuo Natalija.
Leidiniui „Obozrevatel“ šeimos kaimynė pasakojo, kad po sprogimo už šeimos buto durų išgirdo mergaitės ir jos motinos verksmus. Vienas iš kaimynų bandė laužti buto duris, tačiau nesėkmingai. O tuomet namo aukštas įgriuvo ir verksmai liovėsi.
Mama įkalbėjo pasilikti dar vieną dieną
Tragedijos išvakarėse Natalija Barčenko atvyko į Umanę aplankyti savo artimųjų – mamos, jaunesniosios sesers ir brangių dukterėčios ir sūnėno. Pati Natalija neturėjo šeimos, todėl Alina ir Oleksijus buvo jos mylimiausieji.
„Ji visą laiką jais rūpinosi. Padėdavo, gamindavo, aprengdavo, apaudavo. Nuolat dirbo ir kaupė pinigus, kad vaikams nupirktų telefonus ir nešiojamus kompiuterius. Visą laiką sakydavo, kad Alinai trūksta vieno, o Liošai (vardo Oleksijus mažybinė forma – red.) – kito.
Ji svajojo, kad Oleksijus baigs mokyklą ir atvyks pas ją į Čerkasus mokytis toliau. Juk Iryna pati augino vaikus, padėjo mamai, jai buvo sunku. Natalija beprotiškai mylėjo mamą“, – „Obozrevatel“ pasakojo Natalijos draugė Laura. Moteris verkia, kalbėdama apie tragediją.
Natalija dirbo kepėja, nuomojosi butą Čerkasuose. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ji išvyko uždarbiauti į Lenkiją, o visai neseniai buvo užsiminusi draugei, kad vėl nori išvykti dirbti į užsienį. Balandžio 24 dieną ji turėjo palikti savo darbą ir išvykti.
„Gal ji tiesiog atvažiavo pas gimines. Planavo grįžti į Čerkasus 27 dieną, bet mama tiesiogine to žodžio prasme maldavo, kad ji pasiliktų dar vienai dienai. Ir ji pasiliko. Taip jie žuvo visi kartu“, – tęsia Laura.
Tik brolis liko gyvas
Jaunesnioji Natalijos sesuo Iryna buvo siuvėja, dirbo Umanės gamykloje. Šiuo metu įmonės savininkas padeda organizuoti šeimos laidotuves.
„Iryna visą laiką siuvo, reikėjo uždirbti vaikams, padėti mamai. Alina ir Oleksijus buvo labai linksmi vaikai“, – pasakoja pusseserė Tetjana Smulska.
Šiuo metu Tetjana gyvena užsienyje, o jos vyras liko namuose Umanėje. Šeima gyvena vos 15 minučių nuo savo giminaičių namų. Vyras tą rytą, kai rusų raketa sugriovė daugiaaukštį namą, buvo darbe, tačiau išgirdo sprogimą ir nubėgo į įvykio vietą. Jau nuo pirmųjų minučių buvo aišku, kad niekas bute negalėjo išgyventi.
„Jis man paskambino ryte ir papasakojo, kas atsitiko. Tada jau susisiekėme su seserų broliu Andrijumi. Jis gyvena netoli Kyjivo, pats kariavo, bet buvo sužeistas, jam lūžo kairė ranka, turėjo vykti į ligoninę. Bet vietoj to dabar eina į savo artimųjų laidotuves“, – sako Tetjana.
