Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu „RIA Novosti“ buvo pažerta kaltinimų JAV, pakartotas raginimas „atsisakyti vienpolio pasaulio“ modelio ir įtakos kitoms valstybėms. „Kitaip mums nieko nesigaus, tokiomis sąlygomis gyvensime arba Šaltojo karo, arba dar blogesnėmis sąlygomis“, – pažymėjo jis.
MI-6 vadovas interviu „The Sunday Times“ pasakojo apie sudėtingus santykius su Rusija ir tai, kad dabartiniai laikai yra daug sudėtingesni už istorinę Šaltojo karo laikų priešpriešą.
Lavrovas: Rusija siūlė anuliuoti diplomatinį konfliktą
Pasak S. Lavrovo, tam tikra prasme dabartinė situacija jau dabar atrodo blogiau negu SSRS ir JAV priešpriešos laikais. „Aš manau, kad Šaltojo karo metu įtampa buvo, aišku, labai rimta, ne sykį iškildavo rizikingos situacijos, krizinės situacijos. Tačiau buvo abipusė pagarba, kurios dabar jaučiamas deficitas“, – skundėsi Rusijos ministras.
Politikas pripažino, kad Rusija siūlė JAV „anuliuoti“ diplomatinį konfliktą, tačiau ši tariamai atsisakė.
Būtent šiame interviu S. Lavrovas prabilo ir apie daug dėmesio Lietuvoje sulaukusį „nedraugiškų šalių sąrašą“, kurį paskelbti Rusija turėtų greitu metu, ir kuriame, anot Rusijos žiniasklaidos, turėtų būti ir Baltijos šalys. Šiame Rusijos sąraše atsidūrusių šalių ambasados turės ribotas veikimo šioje valstybėje galimybes, negalės samdytis vietos darbuotojų.
„Grėsmės įvairesnės ir sudėtingesnės“
Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore’as pažymėjo, kad dabartinės saugumo grėsmės yra daug įvairesnės ir sudėtingesnės negu anksčiau. „Tai, be abejonių, pasaulis su rimtu varžymusi ir daugeliu atžvilgių gana pavojingas“, – „The Sunday Times“ cituojamas jis.
MI6 vadovas pažymėjo globalaus atšilimo keliamas grėsmes, kurioms tenka skirti vis daugiau dėmesio. „Tai svarbiausias tarptautinės užsienio politikos klausimas, tiek šiai valstybei, tiek ir visai planetai“, – aiškino jis.
Tačiau didelę grėsmę R. Moore’as įžvelgia ir Rusijos veiksmuose, o šios šalies režimo vado V. Putino veiksmus vadino „neapdairiais“. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas atšaukė beveik 100 tūkst. karių nuo sienos su Ukraina, kuomet didelio masto puolimas atrodė neišvengiamas, rašoma „The Sunday Times“. Tai buvo didžiausia rusų karinių pajėgų koncentracija šiame regione nuo Šaltojo karo metų, pažymima leidinyje.
R. Moore’as atskleidė, kad Didžioji Britanija ir JAV perspėjo V. Putiną dėl reikšmingų pasekmių, jeigu puolimas bus tęsiamas. „Rusai absoliučiai neturi klausimų dėl Didžiosios Britanijos pozicijos šiuo klausimu. Ir jie absoliučiai neturi klausimų dėl Bideno administracijos pozicijos šiuo klausimu, nes kanalai (informaciniai) yra atviri“, – aiškino jis.
Paminėjęs neseniai paviešintą faktą, kad sprogimą Čekijos ginklų gamykloje, kuris nusinešė dviejų žmonių gyvybes, surengė liūdnai pagarsėjusi rusų karinė žvalgyba, jis pridūrė: „Kuomet jūs matote tokio neatsakingo elgesio pavyzdį, jūs, aišku, žiūrite į tai, kas vyksta šalia Ukrainos ir, tai aišku, mus neramina. Štai kodėl mes taip nuosekliai koordinuojame savo veiksmus su mūsų sąjungininkais, kad įsitikintume, kad mes siunčiame tvirtas žinutes prezidentui Putinui“.
„Aš nekėliau telefono ragelio, tačiau turiu būdų pranešti tai, kas man yra būtina. Mes sėdime šalia vienas kito JT Saugumo Taryboje kaip nuolatiniai nariai ir galime su jais bendrauti“, – aiškino jis.
R. Moore’as tvirtina, kad V. Putino režimas jaučia spaudimą, nes Rusijos valstybė patiria nuostolių. „Rusija – objektyviai išgyvenanti ekonominį ir demografinį nuopolį galios valstybė. Tai itin sunki situacija. Ir, akivaizdu, kad santykis su Aleksejumi Navalnu, kaip mums parodė tūkstančiai protesto akcijos dalyvių ne tik Maskvoje, bet ir kituose miestuose, demonstruoja, kad egzistuoja dalis nepatenkintų Putinu“, – įsitikinęs britų žvalgybos vadas.
R. Moore’as taip pat pripažino, kad iki šiol yra „įsiutęs dėl Solsberio“. „Nes aš žinau, kaip arti mes buvome dar ženklesnių aukų, – pareiškė jis. – Jūs galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jeigu tą medžiagą („Novičok“) būtų paėmęs vaikas ir jį išnešiojęs“.
