• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

Į Lietuvą įskrido dar vienas, tikėtina, rusų gamybos „Shahed“ tipo dronas. Rusija per pastaruosius metus susistemino savo dronų gamybą: palikti keli pagrindiniai variantai – su kovine dalimi ir be jos. Kovos su dronais priemonės yra, tačiau jos arba turi trūkumų numušant, arba yra pernelyg brangios. Todėl net ir pastaruosius 4 metus kariaujančios ir tobulinančios technologijas Ukraina su Rusija nesugeba visiškai apsisaugoti nuo dronų atakų.

REKLAMA

Maskva ir Kyjivas per pastaruosius metus žymiai padidino ir toliau didina tolimų nuotolio smogiamųjų dronų skaičių. Trijų skaitmenų skaičiai, reiškiantys vienu metu reiduose dalyvaujančių dronų skaičių, jau tampa įprasti.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgai trunkančio karo sąlygomis materialinė žala, padaryta smogiamaisiais dronais, yra milžiniška ir daug kartų viršija jų gamybos išlaidas, rašoma BBC. Jie daro žalą ne tik pataikydami į taikinius, bet ir išeikvodami oro gynybos priemones, taip pat dėl kitų šalutinių poveikių.

REKLAMA

Kokie smogiamieji dronai yra gaminami Rusijoje?

„Deep Strike“ dronai yra tolimojo veikimo nuotolio ginklai, galintys įveikti šimtus ir net tūkstančius kilometrų. Jų konstrukcija yra paprasta – plastikinė lėktuvo tipo skraidyklė, pigus benzininis variklis, navigacijos ir kovinė dalys.

Nepaisant visos konstrukcijos primityvumo, „Deep Strike“ dronai gali gabenti iki 50–70 kg sprogmenų, o ateityje gali būti ir daugiau – problema čia tik variklio ekonomiškumas.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijoje nuo 2022 m. tobulinamas Irane sukurtų dronų (BLA) modelis „Shahed-136“, kurio pagrindu jau gaminama rusiška versija „Geran-2“. Jie surenkami „Alabuga“ gamykloje Tatarstane, taip pat karinėje Iževsko gamykloje. Vieno BLA pagaminimo kaina vertinama 17–42 tūkst. eurų.

Šių metų balandžio–gegužės mėnesiais Vakarų kariniai šaltiniai „geranų“ gamybos apimtis vertino maždaug 4,5 tūkst. vienetų per mėnesį arba 150 per parą. Šie skaičiai iš esmės atitinka Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenis apie Ukrainoje paleistų tolimųjų nuotolio bepilotinių orlaivių skaičių. Balandžio mėnesį jų buvo šiek tiek daugiau nei 4 tūkst., gegužės – daugiau nei 3 tūkst.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie pusę pagamintų ir paleistų Rusijos BLA sudaro „fiktyvūs“ dronai „Gerbera“ ir „Parodija“. Jie neturi kovinės dalies ir aukšto tikslumo navigacijos sistemų, jų vienintelė užduotis – atitraukti dėmesį ir apkrauti priešo oro gynybos sistemą. „Oro taikinys prarastas“ – standartinė frazė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimuose, kai dronas nebūna numuštas, o tiesiog išeikvojo degalus ir nukrito, nepadarydamas žalos.

REKLAMA

Ukrainos karinė žvalgyba taip pat pranešė apie serijinę Irano „Shahed-238“ drono patobulintu varikliu gamybos Rusijoje pradžią, pavadintą „Geran 3“. Balandžio mėnesį šie BLA, kaip manoma, buvo panaudoti atakoje prieš Odesą. Gegužės pabaigoje taip pat buvo gauta informacija apie bandomąjį reaktyvinių bepiločių orlaivių „Dan-M“ paleidimą Ukrainoje – tai seni sovietiniai dronai, skirti oro gynybos mokymams, perdaryti į šių laikų poreikius atitinkančias užduotis. 

REKLAMA

Tačiau apskritai Rusija didžiausią dėmesį skiria įprastinių „Geran“ gamybos didinimui. Gamybos centralizavimas ir orientavimasis į vienodo tipo dronų gamybą leidžia geriau kontroliuoti produkcijos kokybę, planingai ją didinti ir modernizuoti. Dėl BLA ir jų paleidimo priemonių unifikavimo taip pat palengvėja jų praktinis naudojimas.

Masinės vienodo tipo dronų gamybos trūkumas – priešas greitai prie jų prisitaiko, randa priemonių jiems neutralizuoti, ir jų skaičius nebeduoda rezultatų. Neseniai pasibaigusioje karinėje operacijoje Iranas paleido į Izraelį šimtus „Shahed“ dronų, tačiau nėra informacijos apie nė vieną, kuris būtų pasiekęs tikslą. Tiesa, Irano ir Izraelio karas truko 12 dienų, o Rusijos ir Ukrainos karas tęsiasi jau ketvirtus metus, o ir Izraelis gynybai ruošiasi ir nuolat ją tobulina dešimtis metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokios oro gynybos priemonės naudojamos prieš tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus?

Yra daug priemonių, skirtų kovoti su „Deep Strike“ dronais. Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai naudoja mobiliąsias ugnies grupes (MUG), ginkluotas didelio kalibro šaulių ginklais ir automatinėmis priešlėktuvinėmis patrankomis. Jos gana sėkmingai numuša dronus, skrendančius žemame aukštyje, dar jiems artėjant.

REKLAMA

Tačiau pastaruoju metu Rusijos kariuomenė pakeitė kamikadzių BLA naudojimo taktiką ir pradėjo dažniau juos naudoti atakoms iš didelių aukščių – virš 3 km. Nukauti droną tokiu atstumu kulkomis ir nekontroliuojamais sviediniais beveik neįmanoma. Be to, atakuodami Ukrainos uostamiesčius, „geranai“ paprastai artėja iš jūros pusės, kur nėra mobilių ugnies grupių.

REKLAMA

Rusijoje, kur teritorija yra daug didesnė, MUG veiksmai taip pat yra sudėtingi. Šaulių daliniai saugo atskirus svarbius objektus, bet, kaip matyti iš daugybės vaizdo įrašų, jie beveik bejėgiai prieš oro atakas – dauguma dronų, lydimi šūvių, pataiko tiesiai į tikslą.

Dronai turi nedidelį elektroninį ir optinį matomumą, jie skraido įvairiuose aukščiuose ir gali kirsti Rusijos sienas, dar prieš metus aiškino karininkas, Tulos „Akademiko Šipunovo prietaisų konstravimo biuro“ direktoriaus patarėjas Arkadijus Korolkovas. Tulos KB kuria įvairių rūšių ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas „Pantsir-S1“, „Kashstan-M“, „Tunguska-M1“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Korolkovo, pagrindinė Rusijos oro gynybos sistemų problema – nuolatinio radaro aprėpties nebuvimas: „Dėl to neįmanoma stebėti visų objektų, kurie juda mūsų link“.

Yra ir kitų būdų kovoti su „Deep Strike“ dronais – abi pusės bando naudoti radijo elektroninės kovos priemones, naikintuvus, sraigtasparnius ir lengvuosius lėktuvus, bando antidronus ir net kovinius lazerius.

REKLAMA

Vis dėlto šiuo metu veiksmingiausia priemonė naikinti dideliame aukštyje skraidančius dronus lieka valdomos raketos. Tačiau tai turi savo kainą.

Esminė problema: pigių savaiminio nukreipimo raketų nėra. Net pačios kompaktiškiausios artimojo kovos raketos kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių. Pavyzdžiui, amerikietiškos „Stinger“ kaina siekia 500 tūkst. dolerių, o jei ją panaudoti prieš kamikadzių dronus, gaunasi, kad raketa kainuoja dešimt kartų daugiau nei taikinys.

REKLAMA

Yra ir kur kas pigesnių: prancūzų „Crotale NG“, amerikiečių „Vampire“ – viena jų raketa kainuoja 30–40 tūkst. dolerių. Tačiau jų gamybos ir panaudojimo apimtys yra palyginti nedidelės.

Jau pagal dabartines metines tolimųjų dronų gamybos apimtis – remiantis ekspertų duomenimis, kad Rusijoje pagaminama 54 tūkst., o Ukrainoje – 36 tūkst., – kariaujančioms pusėms per metus reikia mažiausiai tiek pat valdomų raketų.

Iš tiesų, jų reikia daug daugiau – ne visada pavyksta pataikyti į tikslą pirmuoju šūviu, be to, tolimieji BLA nėra vienintelė oro puolimo priemonė. Oro gynybos kompleksai ir raketos reikalingi ir kariuomenės priešakinės linijos apsaugai.

REKLAMA
Geriausiai dronus numusineti agurku stiklainiais.
Lietuva turi priemones dronams numušti:
1.auksiniai šaumštai.
2.kinietiški kastuvėliai.
3.batai, kurie spaudžią kojas.
4.,,Gelikus,, turi.
5.šarvuočius be bokštelio įrangos.
6. kažkur 700 mln. išvogta.
Viską ,,turi,, Tik šaudyk ir tupdyk dronus
Auksiniais šaukštais
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų