Rusijos bendradarbiavimo organizacija („Rossotrudničestvo“) spalio 21-ąją paskelbė akciją „Iš Rusijos su šiluma“, tariamai atvėrusi savo „Rusų namus“ europiečiams pasišildyti. Rusijoje propaganda pastaruoju metu itin aktyviai formuoja šalies gyventojų nuomonę, kad europiečiai šąla be Rusijos dujų.
Jau spalio 22-ąją Kopenhagoje „Rusų namai“ surengė rusiško animacinio filmo „Alioša Popovič“ peržiūrą. Rusijos propaganda šį renginį pavaizdavo kaip „atėjusių pasišildyti europiečių“ akciją. Išvydusi save propagandiniame įraše Danijoje gyvenanti rusakalbė pareiškė, kad reklamoje nebuvo nė žodžio apie „šildymo“ akciją, ji ėjo su vaikais pažiūrėti animacinio filmo. „Toks renginio organizatorių elgesys yra niekšingas ir šlykštus“, – cituojama ji telegramo naujienų kanale „Astra“.
Dar po kelių dienų ji nuėjo į „Rusų namus“ Kopenhagoje ir aptiko juos uždarytus, nepaisant propagandininkų pažadų „palikti atviras duris, kad šąlantys europiečiai galėtų šildytis, kol dujų ir elektros kaina yra didelė“.
Analogiški renginiai „Iš Rusijos su šiluma“ buvo organizuoti ir Norvegijoje bei Rumunijoje.
„The Insider“ pažymima, kad Kremliaus propagandinė akcija atrodo beprasmiška dar ir dėl tos priežasties, kad daugelyje Europos šalių vyrauja faktiškai vasariška oro temperatūra, o dujų kaina pasiekė rekordines 4 pastarųjų mėnesių žemumas.
Vilniuje taip pat galėjo būti propagandos tikslas naudojami „rusų namai“
Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas antradienį pranešė kreipęsis į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl Maskvos namų pastato Vilniuje griovimo.
„Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data. Dabar valstybė turi teisę ir tuo pačiu labai didelę pareigą pasirūpinti, kad šitas „šnipų taškas“, kuris buvo kuriamas, kad turėtume akivaizdžiai „šnipinėjimo namus“ Vilniuje, būtų nugriautas“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Bekunskas.
„Šiandien aš kreipiausi į Statybų inspekciją, kad ji nieko nedelsdama išsiimtų teismo pavedimą ir pradėtų statybos rangos darbus nugriaunant šitą statinį“, – pranešė jis.
Idėja kilo beveik prieš 20 metų
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.
V. Benkunskas priminė, kad 2006-aisiais buvo įsteigta viešoji įstaiga Maskvos kultūros ir verslo centras, jos dalininke tuomet tapo ir Vilniaus savivaldybė, o partneriais – įvairios organizacijos Maskvoje.
Pagal susitarimą, Maskvoje turėjo atsirasti Vilniaus namai, tačiau projektas Rusijos sostinėje nepasiekė statybų stadijos. Vieši duomenys rodo, kad nebaigtą pastatą iki šiol valdo minėta viešoji įstaiga, jos vadovu nurodomas Aleksandras Makarovas.
2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei pripažino, jog 2008 metais išduotas pastato Rinktinės ir Juozapavičiaus gatvių sankirtoje statybos leidimas yra neteisėtas. Statytoja įpareigota per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti statinį vienu aukštu, tačiau to per skirtą laiką nepadarė, spalį baigėsi galutiniai terminai skųsti sprendimą.
Nugriauti šį pastatą ne kartą žadėjo sieksiantis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
L. Kasčiūnas: siekta minkštosios galios
2017-aisiais žvalgybos pateiktoje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje šis projektas įvertintas kaip turintis „palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad Maskva nuolat pabrėžė atskirianti politiką nuo verslo, kultūros, sporto, nors būtent per šias sritis siekiama paveikti Lietuvos rusų tautinę mažumą. Anot jo, vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ naratyvas turi ryšį su „Putino ar Kremliaus režimo tam tikrų veiksmų pateisinimais“.
„Yra labai aiški koreliacija tarp kultūrinės priklausomybės rusiškajam pasauliui, per simbolius, renginius, tam tikrus naratyvus, ir ryšys su geopolitiniais žmonių apsisprendimais, geopolitine žmonių orientacija. Bet koks objektas, kuris turi pretenzijų ir ambicijų skleisti rusiškąjį pasaulį, turi būti užkardomas“, – pabrėžė jis.
Anot jo, dar iki Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą buvo akivaizdu, jog verslo ryšiai su Rusija yra „didžiulė rizika mūsų nacionaliniam saugumui“, o būtent į tai ir buvo orientuotas Maskvos namų projektas.
„Todėl sprendimas nekurti toliau Maskvos namų, o juos nugriauti, ką siūlo vicemeras, yra geras sprendimas, kuris turi būti įgyvendintas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
